Į „Mikučio” stovyklą mane dar pavasarį pakvietė Alma ir Emilija iš Vadžgirio vaikų folkloro ansamblio „Šebukai”. „Atvažiuok, – sakė, – Mikutynėje labai smagu.” Mikutynė yra sena sodyba prie Vadžgirio, kurią jau antra vasara vaikams užleidžia ūkininkas Liudas Ambrozaitis.
Šiais metais stovyklautojų ratas didesnis nei pernai – Vadžgirio „Šebukai” ir Jurbarko kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Pasagėlė” dar pasikvietė „Imsriukus” ir Veliuonos kultūros centro vaikų teatrą. Kaip sakė stovyklos ir kolektyvų vadovės Aušra Mičulė ir Lina Lukošienė, tikslai du – sukurti lėlių spektaklį tarptautinei folkloro šventei „Ant vandens” ir susidraugauti bei pasiruošti kelionei į Krailshaimą Vokietijoje rugsėjo mėnesį.
Kai dulkėtais keliukais per žydinčias pievas atriedėjau į Mikutynę, nė vieno vaiko ten nebuvo – jie pliuškenosi gaiviame Šaltuonos vandenėlyje, bet mane į pavėsį vadino Aistė Bakanauskaitė ir vaišino kvepiančia mėtų arbata. Aistė yra maisto inžinerijos studentė, o šioje stovykloje savanoriauja – verda vaikams valgyti.
„Visų smagiausia stovykloje – maudytis”, – sakė nuo Šaltuonos sugrįžusios Monika ir Viktorija. Maudynės ne šiaip sau, o su visokiomis atrakcijomis, pavyzdžiui, moliniausio stovyklautojo rinkimai. „Mis molyte” išrinkta Emilija, o „Misteriu moliuku” – Lukas. Maudynės stovyklos dienotvarkėje, didžiuliame lape užrašytoje ir ant trobos sienos pakabintoje, parašytos net kelis kartus, bet ir be jų vaikai čia turi gausybę darbelių – lipdyti molį, austi juostas, piešti, laivelius daryti… O dar Mikutynėje yra toks „Daržinės kino teatras”, kuriame kiekvieną vakarą – vis kitas filmas. Po filmo – įspūdžiai ir nuotykiai, kurie gali užsitęsti net iki paryčių. Tačiau 9 valandą ryto prasideda nauja diena, kurios pramiegoti nevalia.
„Pasagėlės” vadovės Aušros Mičulės sumanymu „Mikučio” stovykloje jungtinis „Šebukų”, „Pasagėlės”, „Imsriukų” ir Veliuonos vaikų lėlių teatras statė spektaklį pagal Petro Cvirkos pasaką „Kiaulaitė karalaitė”. Pasaką režisavo Veliuonos kultūros centro direktorė Irma Svetlauskienė, įgarsino „Šebukų” vadovė Lina Lukošienė ir A. Mičulė su „Pasagėle”. Gražus buvo spektaklis! Ar matėt, vaikai? Puikias kaukes padarė I. Svetlauskienė ir dailininkė Izabella Nilsson, o vaidino vaikai labai šauniai!
Šauniai, nes kasdien po maudynių vykdavo repeticija. Po repeticijos – siurprizas. Siurprizus kaip ir daug ką stovyklautojams tiekė muzikos klubas „Devynstygis” ir vienas jo narių Valdas Žemaitis. Ne tik braškių, mėlynių, ledų, bet ir mokė vaikus groti gitara. „Kvietėm visus savo draugus, ir visi atvažiavo”, – džiaugėsi stovyklos vadovės L. Lukošienė ir A. Mičulė. Groti gitara mokė Justas Masiulis, Julius Bakanauskas, Gintaras Baltrušaitis, įvairių amatų – vadovės ir jų bičiuliai: I. Svetlauskienė – daryti lėles, A. Mičulė – austi juostas. Kidulių pagrindinė mokykla padovanojo stovyklai du varstotus, prie jų medžio darbų vaikus mokė tautodailininkas Zigmas Morlencas ir Raseinių miškų urėdijos specialistas Saulius Jocius.
Stovyklautojai pasidalijo į tris komandas, berniukų – nuo mažiausio iki didžiausio vadas – Aistis, o dviem mergaičių komandoms vadovauja Miglė ir Milda. Komandos budi stovykloje, kasdien vis kita. „Kai budi, svarbiausia prinešti daug vandens”, – pasakojo berniukai, kurie tą dieną, kai ir aš Mikutynėje stovyklavau, budėjo. Žinoma, vanduo labai svarbu tokią vasarą, kai karšta saulė ne tik žolę džiovina, bet ir skrudina vaikų ausis bei nosis.
Tačiau kaitri saulutė „Mikučio” stovyklos vaikų negąsdino ir paskutinę stovyklos dieną jie išsiruošė į žygį aplankyti Vadžgirio krašto partizanų žūties vietos. Paskui atsisveikino – iki kitų metų Mikutynėje.
SMALSUTIS
saunuolis tas liudas ir jo zmona diana