Lauke ruduo, lyja, bet mūsų nuotaika linksma, nes vykstame į pažintinę ekskursiją.
Rašytojo Petro Cvirkos gimtinė nelabai toli nuo Jurbarko, todėl žiūrėdama pro autobuso langą į spalvotus medžius pajutau, kad autobusas sustojo.
Mokytoja Vilija Levgardienė parodė mums senovišką pastatą, kuriame žmonės laikė grūdus. Jo langai aukštai, nes pavasariais būdavo dideli potvyniai.
Lietus niekaip nenustojo lyti, ir mes dar truputį pavažiavę autobusu ėjome per balas į P. Cvirkos mokyklą. Įėjome į didelį pastatą, apžiūrėjome muziejų, po to – klasę, kurioje mokėsi ir linksmai išdykaudavo rašytojas. Petras Cvirka buvo protingas ir linksmas vaikas.
Taip prilijo, kad grįžtant į autobusą vienas klasės draugas net batą pametė purvyne. Tikriausiai ir rašytojas, kai buvo mažas, ne kartą eidamas į mokyklą yra įklimpęs.
Vis dar lyjant mes pasukome į P. Cvirkos gimtuosius namus. Tie namai pilni senoviškų daiktų. Mums leido atsisėsti prie stalo, prie kurio susėsdavo visa Cvirkų šeima. Jei būtų leidę užkurti krosnį ir pasišildyti prie jos, būtume pasisvečiavę ilgiau. Kadangi truputį sušalome, tai bėgome į autobusą ir važiavome namo.
Man labai patiko ši kelionė. Aš džiaugiuosi, kad susipažinau su rašytojo gimtosiomis vietomis.
Viktorija Uksaitė
Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos
4 b klasės mokinė