Balandžio viduryje Vytauto Didžiojo vidurinėje mokykloje vyko Sveikatos savaitė, o jos programoje buvo ir susitikimas su Virgilijum Skirkevičiumi. Farmacininkas ir liaudies medicinos žinovas gausiai susirinkusiai auditorijai kalbėjo apie tai, kaip išlaikyti fizinę ir dvasinę sveikatą per visą gyvenimą.
Virgilijus Skirkevičius turbūt numano, kad žmonėms labiausiai knieti išgirsti konkrečių receptų, padedančių atsikratyti vieno ar kito negalavimo, nes pačioje paskaitos pradžioje pareiškė, kad ne visų augalų poveikis yra ištirtas, juo labiau kad tas pats augalas atskirą žmogų gali veikti skirtingai. Gydant ir gydantis augalais būtina atsižvelgti į žmogaus konstituciją, teigė V. Skirkevičius. Pavyzdžiui, ežiuolė, vartojama imunitetui stiprinti, gali labai išsekinti žemą kraujospūdį turinčius smulkaus sudėjimo žmones, nes ji ir valo kraują. Netgi vandens, kurio rekomenduojama perdien išgerti po kelis litrus, skirtingiems žmonėms reikia nevienodai – jei smulkus, šaltas žmogus tiek išgers – supelys, nes toks mažai išgarina.
Liaudies medicinos žinovas nedalijo receptų, bet remdamasis Rytų medicina, nes lietuvių liaudies medicina, anot jo, nėra labai turtinga, pažėrė daugybę minčių, privertusių susimąstyti, ar protingai gyvename ir ar teisingai elgiamės, kai ką nors suskaudus griebiamės tablečių.
Nusikaltimu protui farmacininkas vadina temperatūros mušimą, išbėrimo gydymą ir skausmo malšinimą, nes tai yra ne tik simptomai, pranešantys apie ligą, bet ir organizmo pastangos su ja kovoti. Kai vartojame vaistus, naikinančius šiuos simptomus, organizmui ne padedame, o trukdome. Sąnarių uždegimas, anot farmacininko, yra susijęs su prastu virškinimu ir vidurių užkietėjimu – į kraują patenka nesuvirškinto maisto dalys ir nuodai graužia sąnarius, tačiau mes, užuot keitę gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, ieškome vaistų, malšinančių sąnarių skausmą.
Iki 21-erių metų formuojasi žmogaus imunitetas ir stuburas, trys pirmieji gyvenimo septynmečiai lemia žmogaus sveikatą visam likusiam gyvenimui. Ligas sukelia baimė, pavydas ir pyktis – svarbu nuo pat kūdikystės mokytis šių jausmų atsikratyti. Nenatūralus gimimas darant cezario pjūvį gali būti kai kurių ligų priežastis, nes naujagimis patiria baimę. Kūdikystėje, vaikystėje ypač svarbus fizinis kontaktas – motina turi kuo dažniau vaiką lytėti, glostyti. Pasak V. Skirkevičiaus, nerealizuotas lytėjimo poreikis vėliau gali tapti netgi rūkymo priežastimi – žmogus rūkydamas pirštais liečia savo lūpas. Vaikui sergant motina turi būti šalia ir viską daryti kartu. „Indijoje tėvas badauja, kai vaikas karščiuoja. Skamba keistai, bet taip jis padeda vaikui sveikti“, – sakė liaudies medicinos žinovas.
Senovėje pribuvėja – moteris, kuri padėdavo gimdyvei, išvirdavo specialios arbatos, girdydavo ja ir apiplaudavo, kad pikta akis nenužiūrėtų, nes tikėta, kad kai moteris atsiveria, ji tampa labai pažeidžiama. Būnant studentu tai atrodė tamsybių tamsybė, o dabar, kai lingvistinė genetika įrodė, jog genas gali mutuoti nuo žodžio, kitokią prasmę įgauna ir užkalbėjimai – pasakojo V. Skirkevičius. Daugybė dalykų, kurių nepastebime ar nenorine pastebėti, yra tokie pat svarbūs, kaip ir tai, ką matome ar galime apčiuopti.
Daug ligų ateina dėl baimės. Pasak farmacininko V. Skirkevičiaus, vaikų stuburus gali iškraipyti ne tik sunkios kuprinės ir nepritaikyti suolai, bet ir nuolatinė baimė, nes bijant įsitempia raumenys ir stuburas krypsta. Dėl baimės ligos paūmėja, nes sužinoję apie sunkią ligą žmonės, anot V. Skirkevičiaus, ima mąstyti organais.
„Labai svarbu sulaukus 21-erių išeiti iš tėvų – kad išlaikytume savo stuburą. Bet koks prisirišimas – prie tėvų, vaikų, prie daiktų, drabužių – sukelia skausmą“, – teigė liaudies medicinos žinovas.
Iki 42-ųjų gyvenimo metų žmogus gali išlaikyti sveiką kūną. Ligas, ne tik dvasines, bet ir fizines, sukelia baimė, pavydas ir pyktis, nes šie jausmai pakeičia ir fiziologiją. Sulaukus 42 metų prasideda senatvė, nes dvigubai sumažėja inkstų veikla – vysta kūnas, byra dantys, krinta plaukai.
To, kas nulemta gamtos, nepakeisime, bet daug kas priklauso ir nuo žmogaus. Viena onkologinių ligų priežasčių – žmogaus minčių, žodžių ir darbų neatitikimas. Jei nuolat viena galvoji, o visai ką kita sakai ir darai, tokia būsena tarsi suskaldo žmogų ir sukelia fizinius negalavimus.
Daug organizmą nuodijančių medžiagų gauname valgydami. Maistas, pasak V. Skirkevičiaus, turi būti gyvas. Pirkdamas turguje kiaušinius farmacininkas visada paklausia pardavėjo, ar vištidėje yra gaidys.
Kalbėdamas apie maisto produktus, kuriuose gausu neaiškios kilmės ir neaiškias pasekmes sveikatai turinčių priedų, liaudies medicinos žinovas sakė: „Maistu reikia pasitikėti. Jei valgai ir nepasitiki, kur kas blogiau, negu valgytum nežinodamas.“
Iki 42 metų žmogus gyvena žemės gyvenimą, vėliau – dvasinį. Pradėjus senti kyla klausimai, kodėl gyvenu ir kaip, svarbi tampa gyvenimo meilė ir išmintis. Ateina suvokimas, kad ne viskas, kas matoma, yra vertinga. Senėjant svarbu neužsidaryti, bendrauti, ieškoti šilumos, gėrio ir grožio ir pačiam juos skleisti.
Gyvybingumo farmacininkas ragino mokytis iš kiaulpienės – kad ir kaip draskoma ir naikinama ji sugeba atželti ir pražysti. O sunegalavus nepasikliauti vien gydytojais – gydytojas, pasak V. Skirkevičiaus, yra tik žmogus, savo žiniomis suteikiantis drąsos keistis. Bet keistis kiekvienas turi pats.
Danutė Karopčikienė
Tas pats Skirkevičius skaito radijo reklamoje tekstą apie tokį mišinį, ir vadina viską „fermentais”- silimariną, gencijoną ir kiaulpienes. Iš visų šių trijų tai ko gero tik silimarinas yra fermentas, o gencijonas ir kiaulpienė- augalai. Atrodo, žino jis ir gerų dalykų, bet nereiktų taip aklai skaityti ką surašė kokie neišmanėliai reklamininkai.