Kovo pradžioje Tarptautinės moters dienos proga Europos Parlamente pristatyti statistiniai duomenys apie moteris – prie valdžios vairo ir prie puodų, apie šeiminio, visuomeninio ir profesinio gyvenimo derinimą, apie skirtumus tarp moterų ir vyrų darbo bei darbo užmokesčio.
Remdamiesi „Eurobarometro“ ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis pasidairykime į moteris Europoje, Lietuvoje ir Jurbarke.
Kritiškai, ypač nepriklausomybės pradžioje, vertinta Kovo 8-oji vis tiek tebėra tulpių, tik dabar olandiškų, šventė – ar dar kurią dieną gatvėse išvysi tiek daug vyriškių su gėlėmis rankose? Deja, net ir Kovo 8-ąją turbūt ne visos moterys gauna tulpių, ir tai todėl, kad moterų yra daugiau negu vyrų: 100 vyrų tenka 116 moterų.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1739 tūkst. moterų, arba 234 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudaro 53,6 proc. visų gyventojų. Europos Sąjungos šalyse moterų beveik 12 mln. daugiau negu vyrų. Didžiausias vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas Estijoje ir Latvijoje, o Airijoje ir Švedijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda. Moterų Lietuvoje daugiau, nes jos gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau nei vyrai. 2009 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 78,6, vyrų – 67,5 metų.
Lietuvės labiausiai išsilavinusios iš visų ES šalių moterų. 2009-aisiais vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų. Estijoje šis skaičius siekia 91,2 proc., Latvijoje – 90,1 proc.
2010–2011 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose 59 proc. visų studentų sudarė moterys. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje 74 proc. studentų – moterys. Jos dominuoja socialinių paslaugų (90 proc.), sveikatos priežiūros (86 proc.), humanitarinių mokslų (77 proc.), žurnalistikos (76 proc.), pedagogikos (75 proc.) studijose.
Moterys sudarė 69 proc. baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinį laipsnį. Daktaro mokslo laipsnį pernai įgijo 216 moterų (58 proc.). Tačiau tarp habilituotų daktarų moterys sudaro tik 20 proc., o tarp profesorių – 17 proc.
Išsilavinusios Lietuvos moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. Remiantis gyventojų užimtumo statistiniu tyrimu, pernai moterys sudarė 40,6 proc. visų vadovų, tai yra teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų. Tačiau aukščiausiuose politikos, valdžios ir verslo postuose dominuoja vyrai.
Lietuvoje valstybės valdyme dalyvauja tik 18 proc. moterų. Kur kas daugiau Švedijoje (46 proc.), Nyderlanduose (41 proc.), Suomijoje (40 proc.), Belgijoje (39 proc.), Danijoje (38 proc.), Ispanijoje (37 proc.).
2009 metais pirmąkart moteris išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente. Seimui vadovauja moteris, Vyriausybėje yra dvi ministrės. Moteris eina Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos pareigas.
2008-aisiais Seimo rinkimuose išrinktos 26 moterys. Trims iš dešimties Seimo komisijų pirmininkauja moterys. 2009-aisiais į Europos Parlamentą išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai.
Jurbarko rajono savivaldybės bebaigiančioje kadenciją taryboje dirba 7 moterys – 28 proc. visų tarybos narių, tačiau į naująją tarybą vasarį vykusiuose rinkimuose pateko tik 4 ir dar neaišku, ar visos išrinktos moterys rajono taryboje dirbs. Iš 9 rinkimuose į Jurbarko rajono tarybą dalyvavusių partijų tik 3 vadovauja moterys, bet vietų taryboje laimėjo tik viena moters vadovaujama partija.
Dauguma europiečių nemano, kad privalomų kvotų ar baudų įvedimas leis daugiau moterų užimti atsakingus postus politikoje ir versle. Tik penktadalis moterų ir vyrų, dalyvavusių „Eurobarometro“ apklausoje, palaiko privalomų kvotų moterims įvedimą per rinkimus ir siekiant užimti vadovaujančias pareigas įmonėse. Lietuvoje tokioms priemonėms pritaria tik 12 proc. respondentų.
Palyginus su, sakykim, XX amžiaus pradžia, dabar moterys viešajame gyvenime kur kas aktyvesnės. Tačiau ant svarbiausių kėdžių ir šiandien dažniausiai sėdi vyrai. Rajonų merai, savivaldybių administracijų direktoriai, net seniūnijų vadovai visoje Lietuvoje, su viena kita išimtimi, – vyrai.
Mūsų rajone – 12 seniūnijų, tik dviems – Juodaičių ir Šimkaičių – vadovauja moterys. Savivaldybei pavaldžių bendrovių vadovai – vyrai. Tarp savivaldybės įstaigų vadovų tokio ryškaus lyčių kontrasto nėra, galbūt todėl, kad socialinė globa, sveikatos priežiūra, kultūra – moterų dirvonai. Kaip ir švietimas – rajono bendrojo lavinimo mokyklose tik 16 proc. mokytojų yra vyrai. Tačiau ir šioje moteriškoje srityje vadovų postus užleisti moterims vyrai nelabai linkę – 11 mokyklų vadovauja direktoriai, 9 – direktorės. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms vadovauja moterys, nes juk vyras vaikų darželyje – apskritai negirdėtas dalykas.
Vyrai politikuoja ir valdo. Dar sportuoja – stadionuose ir sporto salėse dominuoja jie. Mūsų rajone kasmet vyksta bent keli krepšinio čempionatai, tačiau nėra nė vienos nuolat besitreniruojančios moterų krepšinio ar kitos sporto šakos komandos. Moterys mėgsta šokius, aerobiką, jogą, bet tokios varžybos nevyksta. Turbūt todėl, kad moteriai ne taip svarbu kaip vyrui būti pirmam, stipriausiam, be to, jos reiškiasi kitose srityse. Moterys aktyvesnės meno kolektyvuose, jos lanko kultūros renginius ir grožio salonus. Moterų daugiau parduotuvėse ir turguose, tėvų (!) susirinkimuose, bažnyčiose. Jos prižiūri vaikus, verda, kepa, šveičia ir dirba kitokius nematomus darbus.
Moterys dirba mokyklose, bibliotekose, statybose, fermose – kartu su vyrais ir atskirai, tačiau vyrai uždirba daugiau. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, buvo Čekijoje – 25,9, Austrijoje – 25,4 ir Vokietijoje – 23,2 proc.
Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2009 m. privačiajame sektoriuje buvo 20,5 proc., valstybės sektoriuje – 13,1 proc. Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, buvo 1969 Lt, valstybės sektoriuje – 2107, o privačiajame sektoriuje – 1829 Lt.
44 proc. europiečių mano, kad reikia imtis priemonių, kurios įmonėse ir viešajame sektoriuje skatintų lyčių lygybę. Lietuvoje taip manančių yra mažiausiai visoje ES – 35 proc.
Vidutiniškai Lietuvos moterys išteka sulaukusios 26 metų, o pirmą kartą pagimdo 25-erių. Viena moteris vidutiniškai pagimdo 1,55 vaiko, beveik kas trečias kūdikis gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Gimdyti tebėra išskirtinė moters teisė ir pareiga, ir vargu ar čia galėtų ką pakeisti kova dėl lyčių lygybės. Įstatymais ir kvotomis gali daug ką pakeisti, tačiau to, kas paskirta gamtos, niekas nepakeis.
Danutė KAROPČIKIENĖ
Vida Rekešienė,
Jurbarko rajono savivaldybės kontrolierė:
– Į kvotų įvedimą dauguma rinkėjų turbūt žiūrėtų įtariai. Nors aš manau, kad renkant savivaldybės tarybą moterų kvota būtų neblogai, bet geriausia, kad keistųsi, ir džiaugiuosi, kad jau keičiasi žmonių požiūris. Labai džiaugiuosi, kad išsirinkome prezidentę moterį. Moteriškas mąstymas yra kitoks ir jo valdyme irgi reikia.
Kad politikoje dominuoja vyrai, kaltas ir lietuvių mentalitetas. Penkiasdešimtmečių kartos moterys nuo mažens buvo auklėjamos taip: nesikišk, nerodyk iniciatyvos, mergaitei tai nedera. Tai suformavo jų nepasitikėjimą savimi. O vyrai – atvirkščiai – labai pasitiki savimi, todėl ir į politiką eina drąsiai. Politika yra toks dalykas, kad šiandien – žvaigždė, o ryt gali būti sumaišytas su žemėmis, moterys to labiau bijo nei vyrai.
Zita Sorokienė,
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos
pirmininkė, Jurbarko rajono tarybos narė:
– Dvylika metų dirbdama vadovaujantį darbą ir ketvirtą kadenciją išrinkta į rajono tarybą niekada nemaniau ir nemanau, kad man sunkiau ar lengviau dėl to, kad esu moteris. Svarbiausia – kompetencija, noras dirbti, o ne lytis. Tačiau neneigsiu, kad į vyrus valdžioje ir politikoje žiūrima teigiamiau, o juk iš tikrųjų moterys daugeliu atvejų yra konkretesnės, išsamesnės ir jų emocionalumas net padeda geriau įsigilinti į klausimą.
Nors išsilavinimu mūsų moterys lenkia vyrus ir kitų ES šalių moteris, į politiką ar vadovaujančius postus jos nesiveržia. Manau, kad ir todėl, jog turi prastesnes sąlygas negu vyrai, juk moteriai svarbiau šeima ir vaikai. Be to, lietuviams labai trūksta pilietiškumo. Ir kvotomis čia nieko nepakeisi. Rekomenduoti gal ir galima, bet reglamentuoti – kažin. Į politiką einant svarbu norėti, sugebėti ir matyti tikslą – kodėl tu eini ir ko sieki. Padėtis keičiasi, moterų visuomeniniame gyvenime daugėja.
