Laikas nuo Kalėdų iki Užgavėnių senovėje vadintas mėsėdu – ne tik sotesnio valgio, bet ir piršlybų bei vestuvių ir kitokių linksmybių metu. Paskui septynios Velykų laukimo – rimties ir pasninko savaitės, todėl Užgavėnių dieną svarbu buvo septynis, devynis ar net dvylika kartų sočiai pavalgyti. Ritualiniai valgiai buvo kiauliena ir blynai, o sotumas turėjo lemti gerus metus. Magiškoji apeigų prasmė dabarties žmogui nebėra tokia svarbi, bet blynai išliko būtinu Užgavėnių atributu. Šiandien „Trijų kampų” virtuvė kvepia blynais – vadinasi, nebe už kalnų diena, kai jų iki soties patys valgysim, kitus vaišinsim ir vysime iš kiemo žiemą.
Skaniai iškepti, gražiai patiekti
„Blynus mėgstam ir kepam dažnai, – dėdama ant stalo miltus, kiaušinius ir dubenis pasakoja Janina Palubeckienė. – Mano vyro sumuštiniais nepavaišinsi, o blynais – taip. Kai atvažiuoja anūkės, aš viską užmaišau, o jos kepa.”
Tačiau „Trijų kampų” skaitytojoms pavaišinti Janina blynus kepa pati, nes anūkės toli gyvena. Viena dukra su šeima įsikūrusi net Kaliningrade, iš ten gal prieš porą dešimtmečių Janina parsivežė riebių blynų receptą. „Nebuvau mačiusi, kad pas mus kas tokius keptų”, – sako Janina. Į dubenį ji įmuša 3 naminius kiaušinius, deda 4 šaukštus naminės grietinės, beria miltų, šaukštelį sodos, truputį druskos ir cukraus. Tešla išeina tirštoka kaip kremas. „Parvažiavusi namo bandžiau pati, bet neišeidavo tokie skanūs, kokiais Kaliningrade vaišino žento giminaitė, kol įsigijau gerą keptuvę”, – toliau pasakoja viešvilietė Janina ir jau siūlo ragauti pirmųjų blynų.
Gardu! Nors sakoma, kad pirmoji keptuvė prisvyla, Janinai taip neatsitinka, nes moteris mėgsta ir moka šeimininkauti. Minkšti traškiais pakraštėliais blynai su trintomis šaldytomis braškėmis labai skanu.
O kaip šiais dietų mados laikais, kad riebu? Janina mano, kad valgyti galima ir sveika visko, bet po nedaug, svarbu nepersivalgyti.
Namuose pačios darytas maistas visuomet yra šviežias ir sveikas, kitokio Janina nepripažįsta. Pirmenybę teikia savo užaugintiems produktams. Netgi žuvis, kurias labai mėgsta ir moka įvairiais būdais jų paruošti, moteris sužvejoja pati, o ne nusiperka iš parduotuvės.
Dar Janina vaišina margais blynais. Tešlą jiems užmaišo iš pieno, miltų, 3 kiaušinių, truputėlio druskos, beria cukraus ir vanilinio cukraus, pila aliejaus. Ir būtinai beria saulėgrąžų – tokius šeima mėgsta ir tik tokius kepa. Janinos margablyniai ne tik širdelės formos, bet tikrai margi, nes atskyrusi dalį tešlos įmaišo į ją kakavos. Į šią tešlą reikia papildomai įdėti cukraus, nes kakava suteikia karstelėjusį skonį, galima pagardinti cinamonu. Paskleidusi keptuvėje šviesiąją tešlą ant viršaus papilsto rudosios – štai ir margablyniai.
Abiejų rūšių blynus gražiai sudeda į didelę lėkštę, viduryje įstato dubenėlį uogienės, papuošia vyšniomis. Maistas turi būti su pomėgiu padarytas, gražus ir gražiai patiektas – tuomet jau tikrai skanu.
Keptuvėje – penkiasdešimt blynų
Daug metų linksmą šurmulį Užgavėnių rytą mieste kelia „Ąžuoliuko” darželio-mokyklos bendruomenė. Po kaukėmis slepiasi ir įstaigos direktorė Nijolė Blažaitienė, ir darbuotojai, ir vaikai. Laimė tam, kas šaunią „Ąžuoliuko” kompaniją susitinka – jie ne tik linksmybe ir gera nuotaika užkrečia, bet ir skaniausiais blynais vaišina.
Turbūt daugiausia blynų Užgavėnių dieną prikepa „Ąžuoliuko” virėjos Albina Baltrušaitienė, Elena Dauskurtienė ir Loreta Globienė. Nors vaikai mėgsta visokius ir moterys jiems dažnai kepa ir paprastus, ir įdarytus obuoliais, ir perteptus džemu, ir sklindžius, Užgavėnių blynai – tik mieliniai. Didžiuliame puode užmaišo tešlą iš miltų, šilto pieno, kiaušinių, cukraus, druskos ir mielių. Kiek ko dėti, nerašysiu, nes vargu ar net didžiausias blynų mėgėjas sugalvos namuose kepti 600 blynų – būtent tiek kepa darželio-mokyklos virėjos. Jos tik perspėja, kad į tešlą nereikia dėti daug kiaušinių, nes blynai bus kieti, ir cukraus ne per daugiausia, nes degs.
Kai atsisveikinę su žiema ir pamojavę rogutėmis iš darželio kiemo išvežamai Morei „Ąžuoliuko” vaikai suguža į vidų, ant vakarienės stalo turi garuoti kvapnūs blynai. Tą dieną dirbančiai virėjai tenka 3 valandas išstovėti prie plytos, netgi turint tokią keptuvę, kurioje iškart telpa penkiasdešimt blynų.
Ir sau, ir svečiui
Ne tik per Užgavėnes blynus kepa Irena Kriaučiūnienė. Kai į sodybą prie miško vasaroti suvažiuodavo pulkas giminaičių vaikų, blynai būdavo mėgstamiausias valgis. Žinoma, ir dėl to, kad Irena pasitelkdavo fantaziją ir kasdien patiekdavo vis kitokius. Vartydama keptuvėje gražiai skrundančius blynelius, Irena suskaičiuoja bene 12 skirtingų – ir tai dar ne viskas. Vaikų gimtadieniams ji kepdavo blynų tortus – iš vargo, nes pirkti nebuvo, bet vaikai juos iki šiol atsimena.
Vaikai užaugo, atvažiuoja jau su savo šeimomis, bet blynus vis taip pat mėgsta. Vienus Irena net vadina „Žentų” blyneliais. Tešlai: 2 kiaušiniai, pieno, vandens, miltų, druskos. Įdarui: šaukštas grietinės, cukraus pagal skonį, vanilinio cukraus, lašelis migdolų esencijos. Keptuvėje įkaitintame aliejuje iškepami lietiniai. Tik, perspėja Irena, aliejų reikia pilti ne į tešlą, bet į keptuvę – lietiniai gražiai apskrunda. Paskui juos aptepti įdaru ir du kartus perlenkti.
„Svarbiausia – labai gerai išplakti kiaušinius. Į tešlą, be pieno, reikia įpilti ir šlakelį vandens, kitaip blynai bus kieti. Aliejų keptuvėje labai gerai įkaitinti, tuomet mažiau jo sugeria blynai. Mieliniams aliejaus reikia negailėti – blynai gražiai apskrus”, – dalijasi Irena praktiniais patarimais ir prisipažįsta, kad daugybę gerų dalykų yra išmokusi iš anytos Adelės Kriaučiūnienės.
Nors gyvena po vienu stogu, marti ir anyta, visų močiute vadinama, maišo atskirus puodus, bet visuomet vaišina viena kitą ne tik patarimais, bet ir savo pagamintais valgiais. Atėjusi ragauti Irutės blynų, močiutė Adelė prisimena, kaip jaunystėje džiaugėsi mamytės pusseserės dovana – didžiule keptuve, kurioje blynų tilpo tiek, kad vienos vaikui buvo per daug. Prikepti reikėjo nemažai, nes šeimoje augo šeši vaikai. Sunki, kalvio prieš 60 metų nukaldinta keptuvė tebėra Kriaučiūnų namuose. Per daug metų susikaupė ir kitų nebenaudojamų keptuvių, ir Irena jau ieško vietelės jų ekspozicijai.
Ant stalo garuoja kvapnūs „Žentų” blynai, purūs mieliniai, blynai su obuoliais ir su obuolių džemu. Visų reikia paragauti – šeimininkė dar siūlo blynų su mėsa. Jiems tešla maišoma kaip paprastiems blynams, tik kiek tirštesnė. Plonas faršo blynelis kartu su tešla kepamas įkaitintame aliejuje. Taip pat kepami ir blynai su obuoliais ar varškės sūriu – į blyną dedama po 1-2 nulupto obuolio skilteles ar sūrio riekelė.
Močiutė Adelė pasakoja, kad jos jaunystės laikais aliejus nebuvo populiarus ir blynams kepti naudojo kiaulių taukus. Kalorijų niekas neskaičiavo, nė žodžio tokio nežinojo, o apvalios moteriškės kaimynės klausdavo, ką ši valganti, kad tokia graži.
Tad ir mes per Užgavėnes prisikirskime sočiai riebių blynų, nes tokia yra tradicija ir, be abejo, visi norime, kad metai būtų geri.
Danutė KAROPČIKIENĖ
