Prieš savaitę Lietuva nusidažė trimis spalvomis. Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse akciją „Aš taip pat myliu Lietuvą“ surengė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos 2B klasės moksleiviai, padedami auklėtojos, istorijos mokytojos Birutės Genienės.
Istorijos pamokos
Dabar mokyklose kiekvienas jaunas žmogus gali ir net privalo sužinoti, kas yra Lietuva, jos istoriją, skausmus ir netektis, pergales ir pasiekimus, tai, kas ilgai buvo slepiama geležiniuose seifuose ir bandoma ištrinti iš lietuvių tautos atminties. Vos kelios istorijos eilutės nulėmė pasididžiavimą savo šalimi, lietuviška tapatybe.
„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“
Šio Akto pasirašymo diena minima su pasididžiavimu. Šiemet – 99 kartą. Istorijos mokytoja B. Genienė priminė, kad prieš jį buvo kitas panašus aktas – 1917 m. gruodžio 11 d. norėta skelbti apie nepriklausomą Lietuvą, susaistytą ekonominiais, prekybiniais ir finansiniais ryšiais su Vokietija, tačiau kai kuriems tarybos nariams pareiškus protestą toks aktas nebuvo priimtas.
Tuometiniai Lietuvos tarybos nariai buvo ypatingos asmenybės – nebaigę jokių politologijos mokslų, nesimokę tarptautinių santykių institutuose. Carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijas patyrusią Lietuvą jie drąsiai ir užtikrintai vedė į nepriklausomybę. „Tai buvo idealistai, stiprios dvasios žmonės“, – sakė B. Genienė.
Istorijos mokytoja savivaldybės aikštėje gimnazijos antrokams priminė istorines aplinkybes ir žmones, paskelbusius Lietuvos Nepriklausomybę. Akcijoje dalyvavę beveik 100 gimnazistų aikštę papuošė pačių pagamintomis trispalvėmis vėliavėlėmis, o Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas juos pakvietė susipažinti, kaip dirba savivaldybė.
Mokytis kitaip
„Man patinka idėja, kad mokykla mokyti ir auklėti vaikus turi ir kitose erdvėse, todėl drauge su mokiniais džiaugiamės apie istoriją galėdami kalbėti kitaip“, – sakė B. Genienė. Jurbarko gimnazijoje įvesta naujovė – kiekviena dešimtokų klasė traukia burtus, kokį renginį turės suorganizuoti. 2 B klasei teko rengti Vasario 16-osios paminėjimą.
Gimnazijoje buvo minėjimas, skirtas Jono Basanavičiaus 90-osioms mirties metinėms bei prisiminti istoriniai 1918 m. įvykiai, todėl nuspręsta Vasario 16-osios šventę nešti į miesto gatves.
Gimnazistai trumpai stabtelėjo savivaldybės aikštėje, kur apie šventės svarbą priminė B. Genienė, o gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius moksleivių nupintas tautinių spalvų juostas įteikė savivaldybės atstovams. Skambant Marijono Mikutavičiaus dainai „Aš taip pat myliu Lietuvą“, kurios pavadinimas suteiktas ir akcijai, į dangų kilo balionai – meilės ir pagarbos Lietuvai simbolis, o priešais savivaldybės pastatą pražydo trispalvės.
Kas vyksta už durų?
Pakviesti į savivaldybę gimnazistai įsitaisė didžiojoje posėdžių salėje, tarybos narių vietose. Administracijos direktorės pavaduotojas V. Ganusauskas moksleiviams papasakojo apie savivaldybės tarybos sudėtį, darbą, rinkimų sistemą, posėdžius, poziciją ir opoziciją. Gal ne visi gimnazistai žinojo, kiek skyrių yra savivaldybėje ar kiek seniūnijų rajone.
„Domėkitės, kas vyksta rajone. Po poros metų, kai vyks savivaldos rinkimai, jūs jau galėsite balsuoti. Tad nuspręsti, ką pasirinkti, dar turite laiko“, – sakė V. Ganusauskas.
Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė pristatė rajono finansus. „Vasario mėnesį savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės biudžetą – patį svarbiausią dokumentą, kuriuo vadovaujamės visus metus“, – sakė vedėja.
Moksleiviai nustebo sužinoję, kad beveik pusę visų išlaidų sudaro išlaidos švietimui – mokyklų išlaikymui, mokytojų atliginimams ir kitoms reikmėms.
Vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė mokiniams pirmiausia uždavė namų darbus – sužinoti, koks Jurbarko r. savivaldybės plotas ir kiek joje yra gyventojų, o po to papasakojo, ką veikia žmonės šiame pastate. Pasak architektės, jie koordinuoja, kas vyksta po žeme – rūpinasi visais požeminiais tinklais, kas vyksta ant žemės – formuoja sklypus, planuoja žingsnius į ateitį, stato, renovuoja ir griauna pastatus, kažkas prižiūri miškus, dirba su jaunimu, strateguoja savivaldybės vystymąsi, rūpinasi švietimu, socialiai pažeidžiamais gyventojais ir atlieka dar daug nematomų darbų. Reikia pasirūpinti ir kultūra, be kurios liktume žemės kurmiai, neturėtume dvasios.
„Jau greit tvarkysime Panemunės pilies ir Raudonės parkus, Smalininkų kultūros centrą, renovuosime namus, gražinsime gatves“, – apie planus kalbėjo G. Gadliauskienė.
Praktiniai patarimai
Labai naudingas gimnazistams buvo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistės Editos Pažereckaitės pranešimas. „Pati buvau gimnazistė. Karjerą savivaldybėje pradėjau nuo praktikos. Jau pirmą kartą čia atėjusi pasakiau, kad čia dirbsiu. 10 metų mokiausi ir pasiekiau savo tikslų“, – tvirtino specialistė. Galvojantiems apie darbą ar praktiką savivaldybėje E. Pažereckaitė negailėjo patarimų.
Gimnazistai gavo prašymo pavyzdį bei sąrašą dokumentų, kurių prireiks darbinantis savivaldybėje. Specialistė priminė, kad norint gauti darbą smulkmenų nebūna – svarbus el.pašto adresas (seksiuke@gmail.com – netiks), taisyklinga rašyba, aiškios mintys. „Elkitės drąsiai, ryžtingai, bet ne akiplėšiškai. Šypsena, tvarkinga ir taisyklinga kalba, sukoncentruota mintis ir tikslo turėjimas – sėkmės garantai“, – tvirtino E. Pažereckaitė.
Daugiausia su jaunimu bendraujanti savivaldybės specialistė R. Kalinauskienė pristatė Jaunimo reikalų tarybą, paragino apsilankyti Atviroje jaunimo erdvėje.
Per laiką, praleistą savivaldybėje, gimnazistai sužinojo daug naujų ir naudingų dalykų. Ar norėtų čia dirbti? Apie tai dešimtokai dar negalvoja. Tačiau kiekvienas trimis spalvomis pasipuošęs patriotinis renginys budina pasididžiavimo savo šalimi jausmą.
Jūratė Stanaitienė
