Septyniolikmetės jurbarkietės Daugilės Šarauskaitės vardas vis garsiau skamba moterų krepšinio pasaulyje. Merginos lentynose rikiuojasi medaliai ir kitokie apdovanojimai iš Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų, o ji pati sulaukia pasiūlymų žaisti ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei Amerikos klubuose.
Tačiau pasirinkti D. Šarauskaitė neskuba – pirmiausia ji nori baigti mokyklą, tada ir dairysis geriausio varianto, kuris suteiktų galimybę studijuoti ir kartu užtikrintų sportinę karjerą.
„Žinau, kad nenoriu sėdėti ant atsarginių suolelio, stebėti rungtynes ir veltui leisti laiką. Noriu žaisti ir tobulėti“, – tikino mėnesiui aplankyti tėvų ir gimtinės grįžusi sportininkė.
Krepšinis patiko atsitiktinai
D. Šarauskaitė lankė Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinę mokyklą ir užsiiminėjo lengvąja atletika. Tuomet moksleivę šuoliams į tolį treniravo kūno kultūros mokytoja Laimutė Stanienė. Būtent ši pedagogė paragino Daugilę jėgas išbandyti krepšinio stovykloje.
„Nepatiko tenai, tačiau mane pastebėjo, pakvietė žaisti ir galiausiai sulaukiau pasiūlymo važiuoti į sostinę, į Vilniaus krepšinio mokyklą. Pamenu, kad mama skaudžiai reagavo į sprendimą išvykti, o tėtis palaikė, sakė – važiuok, nusprendžiau pabandyti“, – prisiminė D. Šarauskaitė.
Pakeisti miestą, draugus, palikti šeimą ir pradėti gyventi pagal itin griežtą dienotvarkę tuomet trylikos Daugilei nebuvo lengva užduotis. Mergina neslepia, kad ne kartą kilo mintis pabėgti. Jos diena Vilniaus krepšinio mokykloje prasidėdavo trimis pamokomis, tada treniruotė, dar trys pamokos ir dar viena treniruotė. Griežta tvarka ir Olimpinio centro bendrabutyje – atsigulti į lovą tekdavo ne vėliau vienuoliktos valandos vakaro.
„Tvarka, pagal kurią gyvename, turbūt nelabai skiriasi nuo kariškos – laikomės iki smulkmenų sudėlioto režimo: gauname subalansuotą maistą, turime griežtai nustatytą dienotvarkę, treniruočių, poilsio laiką. Norint ko nors pasiekti reikia susitaikyti su mintimi, kad, skirtingai nuo daugumos bendraamžių, negali iki išnaktų linksmintis mieste, bet ko valgyti, apie alkoholį kalbos apskritai negali būti“, – pasakojo Daugilė.
Griežta tvarka ir įtemptas sportinis režimas gyvenimą sudėliojo taip, kad sportininkė pas tėvus į gimtinę kelerius metus grįždavo tik kartą per mėnesį ar du, o viešnagės tetrukdavo porą dienų. Net ir vasaromis progos ilgiau pabūti namuose nebūdavo. Todėl šis rugpjūtis Daugilei ypatingas – mergina gali namie pabūti gerokai ilgiau.
Atėmė telefonus
Krepšininkė neslepia, kad kartais griežtas taisykles kaip ir dauguma paauglių pažeidžia – neatsispiria norui nusipirkti bulvių traškučių pakelį ar kiek ilgiau panaktinėti. Tačiau mergina puikiai žino, kad įkliuvus laukia negailestinga bausmė.
„Kartą buvome stovykloje, ten taip pat privalomas griežtas režimas. Trenerė ryte pažiūrėjo „Facebook“ ir suprato, kad naktinėjome, nes kažką buvome įkėlusios į internetą. Gavome barti ir iš visų buvo atimti telefonai“, – prisiminė jurbarkietė.
Prasižengti tiek Daugilė, tiek kartu sportuojančios merginos vengia ir dėl kitokių bausmių. Sportininkės puikiai žino, kad dėl kokio nors režimą pažeidžiančio poelgio iš komandos vadovės Diliaros Velišajevos gali sulaukti kur kas sunkesnių treniruočių nei įprastai.
Sužibėjo čempionate
Daugilės krepšininkės karjera į viršų šovė prieš porą metų, kai per U16 Europos krepšinio čempionato finalą lietuvaitės įveikė Lenkijos ekipą. Nors komanda kurį laiką atsilikinėjo net dvidešimčia taškų, merginoms pavyko panaikinti priešininkių atotrūkį ir laimėti aukso medalius.
„Kai pralaiminėjome trenerė išbarė, liepė susikaupti ir žaisti. Nežinau kaip, bet pavyko, pelniau dvidešimt taškų ir mes laimėjome. Tas rungtynes kol kas laikau geriausiomis savo karjeroje“, – sakė Daugilė.
Ne vienas įspūdingas rungtynes mergina sužaidė ir pernai, per pasaulio U19 merginų krepšinio čempionatą. Nors aukštaūgei krepšininkei tebuvo 16 metų, ji buvo priimta į šaliai atstovavusią devyniolikmečių rinktinę.
Nors Lietuvos komanda pasaulio čempionate liko 12-ta, mūsų krepšininkės buvo pastebimos įvairiose statistikos kategorijose. Vidurio puolėja Daugilė tapo geriausia čempionato metimų blokuotoja. Krepšininkė per rungtynes vidutiniškai blokavo po 3 metimus. Be to, D. Šarauskaitė buvo 10-ta pagal puolime atkovotus kamuolius.
„Blokuoti metimus man labiausiai ir patinka. Krepšinyje negali visko daryti geriausiai, reikia turėti savo „arkliuką“, o manasis ir yra metimų blokavimas, nes esu aukšto ūgio“, – tikino sportininkė.
Sunkiausia susikaupti
Vidurio puolėjos poziciją užimanti aukštaūgė privalo ne tik žaisti už save, bet ir priešininkėms puolant organizuoti gynybą – aikštelėje nurodyti pozicijas komandos draugėms. Tačiau tai padaryti varžybų įkarštyje, kai fizinis nuovargis ir įtampa verčia iš kojų, nebūna lengva.
„Kartais tikrai būna labai sunku, nes tenka ir kovoti su nuovargiu, ir nedaryti klaidų, ir stebėti situaciją. Būna, kad net nebepajėgiu perrėkti sirgalių keliamo triukšmo ir paaiškinti komandai, kaip gintis“, – tvirtino pašnekovė.
Patiko Indonezija
Įvairiuose čempionatuose žaidusi mergina viešėjo ne vienoje šalyje. Jurbarkietė rungtyniavo Azijoje ir įvairiose Europos valstybėse. Didžiausią įspūdį Daugilei paliko Indonezija. Čia mergina dalyvavo pasaulio trys prieš tris čempionate.
Kitame pasaulio pakraštyje esanti šalis jurbarkietę stebino ne tik gamta, bet ir žmonėmis. Pastarieji itin domėjosi europietėmis, bandė kartu nusifotografuoti gatvėje, kalbino.
„Pats čempionatas buvo ir geras, ir nelabai. Sugebėjome įveikti amerikiečių komandą, iškovojome svarbią pergalę. Juk Amerika – krepšinio valstybė, todėl įveikti priešininkes nebuvo lengva. Tačiau vėliau viena komandos narė patyrė traumą ir negalėjo žaisti, tada jau pralaimėjome prieš angles. Buvo tikrai keista – įveikti vieną stipriausių komandų, o paskui pralaimėti vienai silpniausių“, – pasakojo mergina.
Mėgausis žvejyba
Mėnesį poilsio iki kito treniruočių sezono turinti Daugilė tikina bandysianti pasimėgauti ramybe ir žvejyba. Dėl šio pomėgio mergina juokais kaltina tėtį, kuris ją nuo mažens imdavo kartu žvejoti.
„Žinau, kad tikrai kurį laiką nejungsiu televizoriaus ir nežiūrėsiu krepšinio. Tačiau jei kartais pasitaikytų proga pažaisti krepšinį, turbūt sutikčiau. Seniai galvoju, kad mielai sužaisčiau vienas kitas rungtynes ir Jurbarko krepšinio lygoje, jei tik būtų galimybė“, – juokėsi Daugilė.
Lukas PILECKAS
