Kovo 9 d. Vytauto Didžiojo vidurinėje mokykloje vyko tarptautinė konferencija „Kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimas bei muziejų edukacinių programų įgyvendinimas“. Joje pranešimus skaitė ne tik mūsų rajono, bet ir Tauragės, Šilalės, Palangos bei Lenkijos Respublikos Punsko mokyklų moksleiviai.
Tarptautinė konferencija Vytauto Didžiojo vidurinėje mokykloje buvo skirta šiemet paskelbtiems Muziejų metams paminėti. „Ir mūsų, ir kitose mokyklose veikia muziejai, mokytojai su mokiniais dirba kraštotyrinį darbą, todėl pakvietėme pasidalyti savo patirtimi, pasidžiaugti darbais. Konferenciją rengėme kartu su mokytojomis Nijole Laurinaitiene, Nijole Kapačinskiene, Inga Andreikevičiene, Janina Kovalenkiene, Irmanta Valošiniene, Žydrūne Matukaitiene, labai padėjo mokyklos administracija“, – sakė istorijos mokytoja Akvilė Jociutė. Jurbarko rajono mokyklos eksponavo medžiagą apie savo muziejų vykdomas edukacines programas, konferencijos dalyviai apsilankė Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos ir Vinco Grybo memorialiniame muziejuose.
Į konferenciją atvyko Jurbarko rajono meras Ričardas Juška, monsinjoras Kęstutis Grabauskas, kitų garbių svečių.
Dvyliktokės Sandros Vasilevičiūtės pranešimas „Muziejus – mokyklos istorijos liudytojas“ patvirtino, kad istoriškai vertingų dalykų vyksta kasdien, kai kurie jų bus įdomūs ir svarbūs ir po daugybės metų. Vytauto Didžiojo vidurinė skaičiuoja tik 16-uosius gyvavimo metus, jos istorija, pradėta kaupti ir eksponuoti koridoriuose, 2010 m. perkelta į muziejų, kuriam vadovauja mokytoja Nijolė Laurinaitienė.
Daug etnografinių eksponatų jaunieji kraštotyrininkai sukaupė Šilalės r. Obelyno pagrindinės mokyklos muziejuje. „Muziejaus patalpa maža, bet eksponatai keliauja – mokytojai juos atsineša į pamokas, mes galim tuos senus daiktus paliesti, jie tarsi gyvena su mumis,“ – sakė šios mokyklos mokinės.
Iš pranešėjų lūpų ne kartą nuskambėjo mintis, kad savastimi tampa tai, prie ko prisilieti, ką atrandi ir ištyrinėji pats. Tauragiškė Paula Barčaitė prisiminė, kaip pradėjo savo krašto pažinimą: mokytojas paskatino kraštotyrinei ekspedicijai, o klasiokė prasitarė, kad močiutės kaime būta dvaro. Tyrinėdamos Norkiškės dvarą, kurio belikę tik griuvėsiai, gimnazistės sužinojo daugybę įdomių dalykų ir pajuto skausmą dėl to, ką sugriovė ne laikas, bet žmonės.
Moksleiviai iš Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos džiaugėsi, kad jiems pavyko aptikti ir užfiksuoti 13 šimtamečių medinių pastatų. Gilindamiesi į senosios architektūros detales, pamatė netikėtų dalykų, ko jauni žmonės nepastebi, ką dažniausiai vadina senienų seniena. Įdomiausias statinys jaunimui pasirodė klėtis. Aiškindamiesi žodžio reikšmę, to statinio paskirtį mokiniai kalbino senus žmones, klausėsi jų tarmės, stebėjosi, kad patys jau kalba kitokia kalba.
Tauragiškė Ugnė Norvilytė gyvena krašte, kur ėjo knygnešių takai, todėl surinko medžiagą apie knygnešį Vincą Joniką. „Žmogus gyvas tol, kol jį prisimena – smagu minėti garbingą žmogų“, – sakė mergina. „Kaip gera didžiuotis savo kraštu“, – džiaugėsi tauragiškis Justinas Mejeris, kartu su Gabriele Jakštaite konferencijoje pristatę pranešimą apie savo krašto tautosakininkus.
Eržvilko gimnazistė Neringa Barauskaitė kalbėjo apie įkvepiančius patriotizmo pavyzdžius – tai pokaryje su Lietuvos okupantais kovoję mokytojai Stasys Jarmala ir Antanas Giedraitis. Jų ir laisvės kovose žuvusių mokinių atminimas gimnazijoje saugomas ne tik muziejuje – vyksta Laisvės kovotojų taurės sporto varžybos, mokinius aplanko pokario patriotų artimieji, o mokiniai rašo jiems rašinius-laiškus.
Goda Venckaitytė pranešime apie maironiečių veiklą teigė, kad Maironio idealai ne tik jo amžininkams, bet ir dabarties jaunimui išlieka svarbūs. Tą patį pranešimą tauragiškė skaitė Vasario 16-osios proga Vilniaus Universitete.
Dvyliktokas Vainius Stalgys supažindino konferencijos dalyvius su Antanu Giedraičiu-Giedriumi, kurio vardo gimnazijoje pats mokosi. Mokyklos vardas įpareigoja – tokia tema kalbėjo ir Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos septintokė Sigita Totoraitytė.
Turėti savo veidą, pažįstant ir pamėgstant kitas kultūras gerbti ir didžiuotis tuo, ką paveldėjai iš protėvių, ką turi savo. Įdomios, ypač jaunimui, galėjo būti pranešėjų iš Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos mintys. Vytauto Didžiojo mokykla su Punsko gimnazija bendradarbiauja nuo 2006 m., kasmet pasikeičia delegacijomis. Lenkijos lietuvaitės Ina Pečiulytė ir Daiva Vaičiulytė gražia lietuvių kalba pasakojo apie tautinių vertybių puoselėjimą mokykloje, bažnyčioje, lietuviškose organizacijose ir ypač šeimose. Merginos pripažino, kad svetimoje aplinkoje nelengva, bet būtina išlaikyti lietuviškąjį savitumą.
Tai, ką mokiniai atsivežė ir vieni su kitais pasidalijo konferencijoje, yra vertingas kraitis, kurį mokytojų paskatinti ir padedami jie susikrovė. Su juo – nesvarbu, kur begyventų – nepraras tautinės savasties, nepamirš lietuviškų papročių, neišsižadės kalbos. Su tokiu kraičiu ir Europa sutiks kaip turtingos šalies atstovus.
Danutė Karopčikienė
