Jaunimo pamėgta šv. Valentino arba Įsimylėjėlių diena turi savo tradicijas ir atributus. Tačiau originalumas kiekvieną šventę ne tik papuošia, bet ir padaro dar didesnę. Netradiciškai Įsimylėjėlių dieną pažymėjo Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio gyventojai – jie per šv. Valentiną parodė ilgokai repetuotą Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“.
Sumanymą suburti jaunimą ir suvaidinti Šekspyro tragediją jau seniai puoselėjo bendrabučio auklėtoja Regina Anelauskienė. Sumanymas puikus, juk Šekspyro kūrinys „Romeo ir Džiuljeta“ iki šiol vadinamas įstabiausia meilės istorija. Bet mūsų laikų jaunimas, ne itin mėgstantis knygas, gal nė neskaitė šio Renesanso epochoje parašyto kūrinio. Todėl buvo nuspręsta vaidinti ne kokią nors sušiuolaikintą tragedijos versiją, bet V. Šekspyro sukurtąją Romeo ir Džiuljetos meilės istoriją.
Šekspyro draminį kūrinį mokinių spektakliui pritaikiusi R. Anelauskienė išryškino daugiatemės ir daugiaprasmės tragedijos meilės liniją. Ji sukūrė ir dekoracijas, kurių viena kita taikli detalė bylojo apie asketiškuosius viduramžius. Spektaklyje skambėjo 16 a. muzika, būdingus to laiko kostiumus aktoriams pasiuvo Jolanta Povilaitienė.
Statant didžiulį veikalą surinktas ir gausus vaidintojų būrys. Gražiai savo vaidmenis atliko ne tik vaidinusieji pagrindinius personažus, bet ir tie, kurių rolės buvo be žodžių. Skaitovė smalininkiečių moksleivių spektaklyje buvo Gintarė Kundrotaitė. Arūnas Mėčius vaidino vienuolį, į kurį jauni įsimylėjėliai kreipiasi patarimo.
Pagrindinius – Džiuljetos ir Romeo – vaidmenis atliko Greta Virbukaitė ir Egidijus Bilskis. Jiems teko išmokti ilgus personažų dialogus ir monologus. Tačiau Gretai ir ypač Egidijui pavyko ne tik atkartoti Šekspyro tekstus, bet ir įsijausti į kūrinio personažų jausmus ir jų meilės tragizmą.
Ne tik vaidinusieji Šekspyrą, bet ir atėjusieji pažiūrėti vasario 14-osios vakarą ilgai prisimins – juk Įsimylėjėlių dieną pabūti su Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“ – tai bandyti suprasti, kas yra meilė.
