Ateina laikas, kai jaunas žmogus pradeda ieškoti savo mikro ir makro pasaulio. Tam, kad jį atrastų – neria po vandeniu, žvelgia į dangų, tiria žmogaus kūno šventovę. Paieškų ratas plečiasi, kyla daug klausimų. Atsakymų į juos visą rudenį ieškojo Antano Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus ketvirtokai.
Išsiaiškinę apibrėžimus peržiūrėjome daugybę „Iliustruotojo mokslo“ leidinių ir knygų. Atėjo laikas savo paieškoms: visi čiupo fotoaparatus ir fiksavo tai, kas jiems galėtų būti mikro arba makro. Mus supančio pasaulio suvokimo nereikia perteikti tiesiogiai, jį matome kaip fragmentą, elementą, ląstelę, gamtos, žmogaus harmonijos fragmentą.
Mokiniai darbavosi su dideliu entuziazmu. Per pamoką visas nuotraukas peržiūrėjome kompiuteryje. Jos pasirodė labai įdomios, netikėtos ir visų labai skirtingos. Kiekvienas, išsirinkęs jam labiausiai patinkančią detalę nuotraukoje, turėjo ją perkelti ant popieriaus, bet jau savaip – meniškai interpretuojant. Aptarėme, kad darbą atliksime įvairia kiekvienam patinkančia technika.
Ne iš karto visiems sekėsi, kai kurie temas keitė po keletą kartų, kol atrado sau mielą detalę ir išraiškos būdą. Dar didesnis iššūkis laukė mokinių, kai paaiškėjo, jog eskizus reikės perkelti ant didelio 60×80 cm formato lapo. Iš pradžių išsigandę, o vėliau pripratę mokiniai atliko nuostabius darbus: stebina formų įvairovė ir spalvų gausa.
Ką gi jie vaizduoja savo darbuose? Roberta Kenstavičiūtė ištyrinėjo medžio žievę, Vytautas Pikelis – lapo skeletą. Ieva Kliorikaitytė „nėrė į gelmę“ ir bandė užfiksuoti vandens purslus. Monika Kazakevičiūtė įsigilino į savo rankos piršto odos vingrybes, Kamilė Andriulaitytė – į akies vyzdį. Aistis Mozūraitis bandė perteikti kraujo kelią žmogaus kūno labirinte. Rugilė Smaliukaitė, Renata Arieškaitė, Ema Totoraitytė ir Mindaugas Pikelis interpretavo molekulių, ląstelių ir įvairių mikroorganizmų gyvenimą.
Dailės skyriaus ketvirtokų darbai eksponuojami meno mokykloje ir laukia jūsų dėmesio.
Inesa Bosaitė, dailės mokytoja
