Gedulo ir vilties dienai paminėti Lietuvos mokyklose buvo rengiama akcija „Tremties takais”. Kauniečių pasiūlytai idėjai butaforiniame žemėlapyje įvardyti visas lietuvių tremties vietas pritarė ir Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai.
Gedulo ir vilties diena – birželio 14-oji. 1941 m. tą dieną prasidėjo lietuvių trėmimai į Sibirą. Sovietinė valdžia pradėjo masinį lietuvių tautos genocidą siekdama atsikratyti sąmoningiausių žmonių, dalyvavusių nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrime. Birželio 14-ąją gedime tų, kurie amžiams liko gulėti svetimo atšiauraus krašto žemėje, ir pagerbiame ištremtųjų viltį – išgyventi, sugrįžti, siekti laisvės.
Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje akciją Gedulo ir vilties dienai paminėti rengė pirmos klasės gimnazistai ir mokytojos Birutė Pauliukienė, Regina Kalvelienė, Gražina Mikšienė ir Jolanta Norkūnienė. Buvusios Sovietų sąjungos butaforinį žemėlapį mokiniai padarė patys iš savęs – mokyklos stadione jie sustojo pavaizduodami tos jau nebeegzistuojančios valstybės kontūrus. Prieš tai, žinoma, reikėjo pastudijuoti žemėlapį ir parepetuoti. Labai toli nuo trispalviais balionais pažymėtos Lietuvos sustojo jaunuoliai su ant popieriaus lapų užrašytais tremties vietų pavadinimais, vaizduodami, kaip toli ir ilgam iš Tėvynės buvo išvyta didžiulė pavergtos tautos dalis.
Ypač įspūdingai pirmaklasių gimnazistų pavaizduotasis lietuvių tremties žemėlapis atrodė iš viršaus. Turbūt ne vienas gimnazijos moksleivis, pro langą žvelgęs į butaforinį nebesančios valstybės žemėlapį, susimąstė – kokia maža Lietuva ir kokia gausybė tremties vietų, aplaistytų lietuvių ašaromis, menančių mūsų tautos skausmą, per kurį ėjome į laisvę.
