Šiandien „Žvilgsnyje” – apie tris jaunuolius, kurie į pasaulį ir mus jame dažnai žvalgosi pro fotoobjektyvą. Milda Bakutytė, Auksė Vabalaitė ir Mantas Būblaitis teigia, kad fotoaparatu galima be tik sustabdyti gražias ir netikėtas akimirkas, bet ir pamatyti kur kas daugiau, nei plika akimi.
Fotografavo kultūros paveldą
Milda Bakutytė, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos trečiakursė, pernai keletą nuotraukų siuntė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos organizuotam ir Europos Tarybos remiamam tarptautiniam jaunimo fotografijų konkursui „Kultūros paveldas fotografijose”.
Kartu su komisijos atrinktomis kitų autorių fotografijomis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos galerijoje Vilniuje buvo eksponuojamos ir Mildos nuotraukos, o mergina ir jos mokytojas – fotografijos būrelio vadovas buvo pakviesti į renginį ir pelnė Kultūros paveldo departamento padėką.
Dalyvavimas konkurse Mildai leido pabuvoti Vilniuje, pabendrauti su įdomiais žmonėmis, pamatyti fotografuojančių bendraamžių darbus – visi jai pasirodė gražūs, o įspūdingiausios tos nuotraukos, kuriose kultūros paveldo objektai užfiksuoti itin netikėtu rakursu. Už tą galimybę mergina ypač dėkinga Smalininkų TVM fotografijos būrelio vadovui Audroniui Mykolaičiui, kuris pasiūlė dalyvauti konkurse ir patarė fotografuoti senąjį Viešvilės geležinkelio tiltą. Mildai pavyko gražiai jį užfiksuoti.
Nuo vaikystės mėgstanti fotografuoti gražius gamtos vaizdus, pradėjusi mokytis Smalininkuose į fotografijos būrelį Milda užsirašė todėl, kad ją patraukė mokytojo, dėsčiusio ir astronomiją, asmenybė.
Šiemet Milda baigs mokyklą, įgys apskaitininkės-kasininkės specialybę. Ji svajoja mokytis toliau, ko gero, net kitos specialybės. O su fotoaparatu skirtis nežada – nes tiek grožio gamtoje, norisi jį užfiksuoti.
„Kai neturiu aparato, fotografuoju akimis”
Taip sako vienuoliktokė Auksė Vabalaitė. Ji jau (dar tik) antrus metus nesiskiria su fotoaparatu ir mano, kad jai puikiai sekasi.
„Kai užsimaniau fotoaparato, kad galėčiau fotografuoti drauges, niekas, net aš pati, negalvojo, kad užsikabinsiu rimtai. Praėjusią vasarą Norvegijoje užsidirbau gerą veidrodinį fotoaparatą”, – pasakoja Auksė ir neslepia, kad ir ateinančios vasaros pirkinių svajonės susijusios su fototechnika. Ir ne tik pirkinių – Auksė ir savo ateitį sieja su fotografija, o ją studijuoti norėtų ne Lietuvoje: „Jeigu gyvensiu, kaip liepia mano širdis, studijuosiu fotografiją. Ir manau, kad man nereikės atsikėlus ryte skųstis – o, velnias, ir vėl į darbą.”
Kol kas Auksė yra tikra savamokslė praktikė: „Esu apsikrovusi knygomis. Skaitau, gilinuosi, žiūriu žymių fotomenininkų darbus. Kasdien jaučiuosi vis tvirčiau, kiekviena fotosesija man daug duoda.”
Labiausiai Auksė mėgsta fotografuoti žmones, ypač gamtoje, gamta padeda žmogui atsiskleisti.
Į žmogų su fotoaparatu dažnai reakcija būna tokia: nenoriu, ir nusisuka. Nemažai žmonių mano esantys nefotogeniški, o Auksė teigia, kad nefotogeniškų nėra, yra tik blogi fotografai. Merginai yra tekę išgirsti komplimentų savo darbams, kai jos fotografuoti žmonės nudžiunga pamatę nuotraukose save gražius.
Nors fotografija besidominčiai merginai įdomūs senų žmonių veidai, dažniausiai ji fotografuoja savo bendraamžius. Jos klasės draugai pozavo ir nuotraukose, su kuriomis Auksė dalyvavo respublikiniame konkurse „Mes prieš AIDS”. Du kartus šiame konkurse Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos mokinė A. Vabalaitė užėmė trečią vietą.
„Dauguma fotografų – vyrai, bet aš nebijau to galbūt vyrišku laikomo užsiėmimo”, – sako ambicijų nestokojanti mergina. Ji žino, kad fotoaparatas leidžia pamatyti ir parodyti tai, ko žmogus nemato.
Geras kadras gimsta mintyse
Gimnazistas Mantas Būblaitis nėra iš tų, kurie visur nešiojasi fotoaparatą, kad, neduokdie, ko nors nepražiopsotų. Fotografuoti jis dažniausiai eina jau žinodamas, ką nori užfiksuoti, nes geras kadras, pasak Manto, pirmiausia gimsta mintyse.
Dažnai Mantas fotografuoja tiltą per Nemuną. „Labai geras objektas, – paaiškina vaikinas, – ypač naktį.” Dėl gero kadro galima nusukti ir nakties miego, o kartais, prisipažįsta, tenka ir į pamoką pavėluoti.
Patinka ir portretai. „Jie man sekasi, daug prigaudau mokykloje, klasiokai mėgsta ir nori fotografuotis, paskui prašo nuotraukų”, – pasakoja vaikinas.
Daug fotografijų Mantas publikuoja tinklalapyje efoto.lt, jame parodo ir tą, kuri pačiam labiausiai patinka – „Rudeninė naktis”. „Žiauriai gera nuotrauka, primena vieną Čiurlionio paveikslą, – taip vertina Mantas. – Bet tinklalapio lankytojams labiau patiko kita nuotrauka.”
Mantui labiau patinka meninės, bet jei reikia padaro ir reportažinių nuotraukų. Labiau reikėdavo anksčiau, nes Mantas gimnazijoje buvo bene pirmasis pradėjęs fotografuoti, kai prieš porą metų visą vasarą dirbo, kad užsidirbtų savo svajonę – gerą fotoaparatą. Kai gimnazijoje atsirado fotofrafijos būrelis, atsirado ir daugiau fotografuojančių vaikų.
Fotografijos būreliui Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje vadovauja Manto tėtis Adolfas Būblaitis. „Tėtis nuo jaunystės fotografuoja, mokytis fotografijos ėjo ir pas „Šviesos” korespondentą Vincą Kriščiūną. Mama irgi mėgsta fotografuoti, o sesės – fotografuotis. Mūsų namuose daugybė nuotraukų – albumuose ir įrėmintų”, – pasakoja Mantas.
Savo nuotraukas vaikinas laiko kompiuteryje, nors iš patirties žino, kad nesaugu, nes kartą visos jo nuotraukos išsitrynė. Kas tada? „Na ir viskas”, – paprastai sako Mantas, nors tai turbūt nereiškia, kad jam jų negaila.
Personalinės parodos dešimtokas Mantas sakė neišdrįstų surengti (turbūt – kol kas), tačiau dalyvauja internetiniuose konkursuose. Pirmasis buvo videoklipų – skaitmeniniu fotoaparatu nufilmavo savo miestelį – Kidulius. „Tai buvo paprastas filmukas”, – sako Mantas, bet jis laimėjo I vietą ir dovanų gavo storą knygą „Europos istorija”. Konkursui ekologine tematika „Po manęs – nors ir tvanas” nufotografavo seną sunkvežimį, apaugusį vijokliais. Sunkvežimį rado Gelgaudiškyje, tėtis parodė.
Tėtis neretai pataria, ką fotografuoti, o kaip – Mantas turi sužinoti pats. Vaikinas jau įsitikino, kad neužtenka perskaityti fotoaparato instrukciją, reikia dar daug ką žinoti, o labiausiai padeda praktika. Taigi – fotografuoti ir fotografuoti. Nors profesijos su fotografija Mantas nesieja, fotografuoti jam patinka ir to atsisakyti jis neketina.