Smalininkų technologijų ir verslo mokykla dalyvavo tarptautiniame projekte „Lenkijos ir Lietuvos jaunimo mainai kultūroms pažinti”. Dvylika mokyklos mokinių savaitę stovyklavo Gižycke, Lenkijoje.
Jaunimo mainų projektą įgyvendino Lenkijos Gižycko miesto informatikos ir elektronikos mokykla, o partneriais pasirinko Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą.
Pakviesti į stovyklą Gižycke smalininkiečiai kruopščiai ruošėsi, nes vyko ne tik susipažinti su lenkų kultūra, bet ir pristatyti savo kraštą, jo kultūrą ir savo mokyklą. Dvylika geriausių moksleivių, kartu vykusios popamokinės veiklos organizatorė Gražina Martišienė ir mokytoja Laimutė Čepukonienė, taip pat mokyklos direktorė Ina Budrienė pasistengė, kad lietuviai stovykloje garbingai atstovautų ne tik savo mokyklai, bet ir Lietuvai.
Į Lenkiją vežėsi filmą apie Lietuvą. Apie savo mokyklą rodė skaidres, kurias išsamiai anglų kalba komentavo Rolandas Gricius. Mokyklos popamokinė veikla atsispindėjo koncertinėje programoje. Lininiais rūbais pasipuošusios merginos atliko šokį „Dek, ugnie”, o Giedrė Dovidaitytė dainavo lietuvišką dainą. Visiems patiko siuvimo būrelio vadovės Jolantos Povilaitienės parengtas madų šou. Pirmakursis Aivaras Venclovas, kuris yra karatė 2 kio savininkas, pademonstravo karatė veiksmų programą. Koncertą smalininkiečiai baigė daina „Mūsų dienos kaip šventė”, kuriai pritarti bandė ir lenkai, o visą lietuvių pasirodymą įvertino puikiai.
Jaunimas iš stovyklos sugrįžo mokėdamas nemažai lenkiškų žodžių, o stovyklaujant vertėjo iš anglų kalbos pareigas atliko jau minėtasis Aivaras. Stovyklos metraštininkė buvo antrakursė Rasa Naujokaitytė – dienoraštyje ji išsamiai aprašė visus stovyklautojų užsiėmimus. Ir visi kiti grupės nariai turėjo pareigų – jie ne tik dalyvavo Lietuvos kultūros pristatymuose, bet ir labai įvairioje pažintinėje ir kūrybinėje stovyklos veikloje.
Gižyckas – ežerų apsuptas, kanalų išvagotas miestas Lenkijos Mozūrų krašte. Kartu su Gižycko moksleiviais smalininkiečiai plaukė laivu, vaikščiojo ilgiausia Europoje betonine ežero krantine ir stebėjosi vieninteliu Europoje rankiniu būdu valdomu tiltu – tiltininkas jį pasuka, kai turi praplaukti laivai.
Įspūdingiausia buvo Galindijos etnografiniame muziejuje-kaime, kuris vadinamas Mozūrijos rojumi. Ten dalyvavo vaidinime šamano auksiniame kambaryje. Mistikos kupiname spektaklyje kiekvienam – ir lenkams, ir lietuviams, mokiniams ir mokytojams – buvo paskirtas vaidmuo. Buvo sudėtinga, įdomu ir linksma. Paskui nuo lietaus pasislėpę po žvejų lietpalčiais, irklavo senovinį vikingų laivą.
Pažintis su tradiciniais Mozūrijos menais ir amatais laukė Vegorževo kultūros muziejuje. Amatininkų dirbtuvėse jaunuoliai žiedė puodus ir iš popieriaus darė fantastiško grožio gėles. Olštyno muziejuje susipažino su spausdinimo technika ir senovine spausdinimo mašina patys atsispaudė paveiksliukų su gražiausiais Mozūrijos vaizdais.
Seniausiame Mozūrijos kaime Mikolaikose visas įdomybes vainikavo maudynės vandens parke ir ledo pirtis.
Birželio 19-ąją visose Lenkijos mokyklose baigėsi mokslo metai – tai tikra nacionalinė šventė. Gatvėse daug žmonių, visi perka daug gėlių ir skuba į mokyklas. Iškilmingoje mokslo metų užbaigimo šventėje Gižycko informatikos ir elektronikos mokykloje ir Smalininkų delegacijai buvo parodytas dėmesys. Rasa ir Aivaras pasveikino lenkų moksleivius su švente ir padėkojo už šiltą priėmimą.
