Seimo narių sprendimu, degalai šalyje turėtų brangti. Parlamentarai antradienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūlyta atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų bei nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims. Šiuo atveju į taikomus tarifus buvo įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji.
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025-ųjų skaičiuoti anglies dvideginio dedamąją. Pastaroji bus taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms.
Tūkstančiui litrų benzino minėtas mokestis 2025 m. siektų 24 eurus ir kasmet po tiek pat didėtų, kol 2030-aisiaisi siektų 144 eurus. Akmens angliai iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną.
Degalinė / I. Gelūno / BNS nuotr.
Seimas taip pat pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų bei žaliajam ir šildymui skirtam raudonajam dyzelinui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už tūkstantį litų. Raudonajam gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui, dabar taikomas 21,14 euro už tūkstantį litrų akcizas.
Minėtomis pataisomis iš esmės dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu antradienio rytą buvo sprendžiama ir dėl „laisviečio“ Kasparo Adomaičio siūlymo, kad vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalies ne mažiau kaip 0,2 proc. nuo 2022 m. sudarytų pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, o nuo 2030 m. ne mažiau kaip 3,5 proc. sudarytų pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Tačiau posėdžio metu išklausęs aplinkos ministro Simono Gentvilo argumentus, K. Adomaitis siūlymą atsiėmė. Aplinkos ministras S. Gentvilas posėdyje tikino, kad pataisai pritartų, bet tokio sprendimo be diskusijos priimti negalima.
Simonas Gentvilas / E.Blaževič/LRT nuotr.
„Jeigu žiūrėti iš CO2 arba biodegalų prioritetų skalės, galėtume mąstyti apie pritarimą pasiūlymui, bet jis iš esmės perskirto rinką ir motyvaciją maišyti pirmos ir antros kartos biodegalus“, – komiteto posėdyje antradienį teigė ministras.
Pasak jo, toks siūlymas gali reikšmingai paveikti vietos gamintojus.
„Logikos pasiūlyme yra, bet šiandien mes Europoje susiduriame su antros kartos biodegalų importu, tai yra pažangieji biodegalai iš trečiųjų valstybių: Kinijos, Indonezijos, kartais ir iš Ukrainos. Ir yra didelės prielaidos, kad jie yra tie patys pirmosios kartos biodegalai, tik su dokumentais, kurie liudija, kad čia yra atliekos“, – tvirtino ministras.
S. Gentvilo teigimu, Europos biodegalų gamintojai yra kur kas labiau kontroliuojami, o importuojamų antros kartos biodegalų kainos yra beveik susilyginusios su pirmos kartos biodegalų kainomis – tai, ministro teigimu, yra „nelogiška tiek technologiniu, tiek ekonominiu požiūriu“.
Degalinė / I. Gelūno / BNS nuotr.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas prieš priėmimą teigė manantis, kad dėl padidintų akcizų pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį, o tai vėlgi reikštų neigiamas pasekmes Lietuvai.
„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – kalbėjo A. Gedvilas.
Aidas Gedvilas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius antrino, jog priimtos pataisos gali pakenkti šalies konkurencingumui.
„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – aiškino parlamentaras.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.
Gitanas Nausėda / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje. Ji įspėja, kad jei to padaryti nepavyktų, tektų mokėti baudas.
Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas 21 proc. palyginti su 2005-ųjų rodikliais.
Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.
