Degalų kainoms testuojant lietuvių skausmo toleranciją, situacija gali dar suprastėti. Dėl didinamos CO2 dedamosios vien tik dyzelino kaina nuo naujų metų galėtų šoktelėti apie 10 centų. Finansų ministerija sako dar svarstanti, kaip pasielgti.
Dar 2023 m., valdant konservatoriams, buvo priimti degalų akcizų įstatymo pakeitimai. Prie akcizo pridėta dar viena dedamoji – CO2.
2025 m. įsigaliojusi dedamoji benziną ir dyzeliną pabrangino apie 5 centus. 2026 m. dėl išaugusių degalų kainų nuspręsta vienus metus anglies dioksido mokesčio netaikyti.
Tačiau jau 2027 m. įsigalios nauji skaičiai – CO2 dedamoji dyzelinui didės iki 131 euro už 1000 litrų degalų (dabar 53,6 euro), o benzinui – iki 120 eurų.
Toks didėjimas kilstels ir degalų kainas. Dyzelinas dėl to turėtų brangti apie 9,4 cento, o benzinas – 2,9 cento.
Laukia Finansų ministerijos žodžio
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad kol kas nesvarsto galimybės dar vieneriems metams įšaldyti CO2 dedamosios didinimą.
„Negaliu atsakyti į šį klausimą. Jei tai būtų (noras įšaldyti – LRT), tokį siūlymą teiktų Vyriausybė. Matyt, jie dabar skaičiuoja. Iki spalio vidurio jie mums turi pateikti biudžetą“, – sako A. Sysas.
Algirdas Sysas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Anot politiko, 2027 m. biudžetas yra įtemptas, tad bet kokios lengvatos tą įtampą tik didintų.
„Kalbant apie šių metų išlaidas, mes jau patenkame į raudoną zoną, išlaidos 800 mln. eurų didesnės, negu galime sau leisti. Viską reikia kažkaip subalansuoti. (…) Būtų labai gerai, jei degalus būtų galima pardavinėti už mažesnę kainą ir visi būtų laimingi. Tačiau negaliu to žadėti. Kai žiūriu į visą paveikslą, tai nematau tam galimybių. Maitinti pažadais yra blogas dalykas. Todėl visiems tiesiai šviesiai sakau, kad negalime sau leisti išlaidauti daugiau, nes galime turėti prastų pasekmių“, – kalbėjo socialdemokratas.
Maitinti pažadais yra blogas dalykas. Todėl visiems tiesiai šviesiai sakau, kad negalime sau leisti išlaidauti daugiau, nes galime turėti prastų pasekmių.
A. Sysas
Paklaustas, ar nėra svarstomos papildomos pagalbos priemonės, siekiant mažinti degalų kainas, A. Sysas akcentuoja, kad visų pirma kainą veikia karas Vidurio Rytuose.
„Nesu burtininkas. Nereikia užmiršti, yra tam tikra geopolitinė situacija Vidurio Rytuose. Jei ten situacija nesinormalizuos, bus prasčiau. Jei normalizuosis – kainos kris. Naftos kaina siūbuoja kaip laivelis jūroje. Viskas priklauso nuo D. Trumpo, kuris visko prišneka ir padaro“, – sako politikas.
Neįtikina jo ir vežėjų argumentas, kad dėl degalų kainos Lietuvoje niekas jų nebepila.
Degalai | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Čia yra prielaida (kad sumažinus akcizus būtų parduodama daugiau degalų – LRT), yra įvairių prognozių. (…) Kas bus, jeigu bus, aš nenoriu spėlioti. Bet pas tuos pačius lenkus akcizas jau didesnis, nei buvo anksčiau“, – kalbėjo A. Sysas.
Pati Finansų ministerija LRT.lt pateikė atsakymą, kad dar bus svarstoma, kiek kitąmet didinti degalų akcizą.
„Paskutinį metų ketvirtį bus svarstoma, kiek kitąmet turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų suplanuotą daugiametį jų augimą“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme.
Lietuvoje degalai turi būti centu pigesni nei pas kaimynus
Lenkijoje po vasarą taikytų akcizų lengvatų šalis grįžta prie įprastinio tarifo. 1000 litrų dyzelino taikomas 266 eurų (1160 zlotų) akcizas, o benzinui – 351 euro (1529 zlotų). Tuo tarpu Lietuvoje dyzelinui taikomas 553,6 euro akcizas, benzinui – 562 eurų.
Todėl Lenkijoje vidutinė dyzelino kaina rugsėjo 14 d. siekė apie 2 eurus, Lietuvoje – 2,18 euro, benzino Lenkijoje – 1,82 euro, o Lietuvoje – 1,92 euro.
Vilniaus universiteto dėstytojas ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvoje reikia keisti akcizų politiką, kad degalai pas mus būtų bent vienu centu pigesni nei Lenkijoje.
„Esame maža tranzitinė šalis. Būdami tokie mes esame stipriai priklausomi nuo akcizų lygio, kuris taikomas kaimyninėse šalyse. Turime didelę tranzitinę kaimynę – Lenkiją. Ten degalai pigesni nei Lietuvoje, todėl pas mus sunkusis transportas degalų nebepila. Jie čia beveik nestoja ir degalus pila Lenkijoje. (…) Akcizų politika turi būti tokia, kad galutinė degalų kaina pas mus būtų vienu centu mažesnė nei Lenkijoje. Taip susigrąžinsime sunkųjį transportą, kuris degalus pilsis čia“, – sako ekonomistas.
Algirdas Bartkus | D. Umbraso / LRT nuotr.
Paklaustas, kaip visuomenė reaguotų į dar vieną degalų brangimo bangą 2027 m. pradžioje, ekonomistas sako, kad tai turėtų neigiamą psichologinį efektą.
Akcizų politika turi būti tokia, kad galutinė degalų kaina pas mus būtų vienu centu mažesnė nei Lenkijoje.
A. Bartkus
„Tai būtų blogas psichologinis efektas. Metų pradžioje dėl brangusių degalų žmonės labai nerimavo. Ta diskusija buvo neadekvati. Vėliau kažkas suveikė kaip anestezija. Dabar degalų kaina yra aukštesnė, nei buvo pavasarį, bet tokio milžiniško nepasitenkinimo nėra. (…) Bet dabar prie visų esančių įtampų dar projektuoti dešimt centų viršaus yra neprotinga. Valdžia turi mintyse turėti atsarginį variantą“, – pataria A. Bartkus.
Vis dėlto ekonomistas akcentuoja, kad iki šiol degalų pabrangimas didelio neigiamo efekto šalies ekonomikai nepadarė.
Naftos brangimas šiais laikais nebesukelia tokių didelių neigiamų efektų, kuriuos sukeldavo anksčiau.
A. Bartkus
„Mes turime nuo vasario mėnesio pakilusias degalų kainas ir per šitą laiko intervalą vidutinė metinė infliacija nesiekia 5 proc. Naftos brangimas šiais laikais nebesukelia tokių didelių neigiamų efektų, kuriuos sukeldavo anksčiau“, – tikina A. Bartkus.
Siūlo peržiūrėti akcizų politiką
Konservatorė Gintarė Skaistė, kuriai būnant finansų ministre ir priimti didesni mokesčiai degalams, sako, kad reikia kalbėti ne apie CO2 dedamosios įšaldymą, o apie visos akcizų politikos peržiūrą, prisitaikant prie kaimyninių šalių.
Reikia peržiūrėti akcizų politiką, nes situacija nuo tada, kai buvo priimti sprendimai dėl CO2 dedamosios, yra pasikeitusi.
G. Skaistė
„Reikia peržiūrėti akcizų politiką, nes situacija nuo tada, kai buvo priimti sprendimai dėl CO2 dedamosios, yra pasikeitusi. Įvykiai dėl Hormuzo sąsiaurio keičia situaciją, mūsų kaimynai yra priėmę kitokius sprendimus, kurie iškreipia mūsų rinką. Todėl visai nereaguoti nėra geras variantas“, – sako G. Skaistė.
Gintarė Skaistė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Buvusios finansų ministrės teigimu, degalinių švieslentėje dyzelino kainai artėjant prie 2,3 euro, reikia sprendimų.
„Susimąstai, kad valdžia visgi turėtų imtis sprendimų, o ne tik laukti, kol viskas savaime baigsis. (…) Sprendimus reikia priimti greitai, tačiau nerimą kelia tai, kad Seimo sesijos darbų programoje tokių projektų nėra“, – priduria ji.
Pasiūlymą dėl akcizų konservatoriai yra pateikę ir finansų ministrui.
„Frakcija yra pasiūliusi Finansų ministerijai R. Kuodžio parengtą akcizų apskaičiavimo modelį, kuris surastų optimalų akcizų lygį, kuris būtų ir valstybės biudžetui naudingas, ir žmonėms būtų optimalus. Finansų ministerija žadėjo sugrįžti su paskaičiavimais, tačiau sprendimų laukiame jau keletą mėnesių“, – pažymi G. Skaistė.
Už automobilius mokės tris CO2 mokesčius
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys stebisi, kodėl Lietuva prie akcizų turi priklijuotą dar ir CO2 dedamąją.
„Juk jos niekas nereikalavo, neprašė, nebuvo jokių įsipareigojimų Europos Sąjungai. Ji renkama neteisėtai. Tai yra lupimas nuo žmonių“, – tikina V. Šukys.
Vidas Šukys | BNS nuotr.
Degalinių atstovas piktinasi ir tuo, kad Lietuvoje nuo 2027 m. turėsime tris CO2 mokesčius. Vieną – nuo degalų, antrą – dėl 2027 m. pradėsiančios veikti elektroninės kelių rinkliavos sistemos sunkiajam transportui (angl. e-tolling), kur bus CO2 dedamoji. Trečiasis mokestis – automobilių taršos.
„Niekur Europoje taip nėra. (…) Bet, kaip sako mūsų patarlė, ir šuo kariamas pripranta. Žmonės tapo pasyvūs, nesuprantu, kodėl“, – sako lietuviškų degalinių atstovas.
„Žinau, kad žmonėms apsimoka iš Kauno važiuoti į Lenkiją ir pilti ten. O tranzitinis transportas jau seniai Lietuvoje nebesipila“, – priduria jis.
Vilkikai | V. Raupelio / LRT nuotr.
Jei nuo Naujųjų degalai brangs dar 10 centų, V. Šukio teigimu, gyventojai turi ruoštis ne tik degalų, bet ir kitų kainų augimui.
„Šiandien vežėjai jau skaičiuoja kitų metų tarifus atsižvelgdami į būsimą kelių mokestį, galimą degalų brangimą. Žinau, nes gaunu prekes iš tiekėjų ir matau, kaip jos brangsta“, – tikina verslininkas.
