Pagarsinta ukrainietiška muzika ir dar išdidžiau plevėsuojančios Ukrainos vėliavos. Taip Nacionalinės ekspedicijos padėkos plaukimo dalyviai sveikinosi su kitoje Nemuno pusėje esančiais rusais ir išpaišyta Z raide, reiškiančia palaikymą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Šį savaitgalį Nemunu vyko Nacionalinės ekspedicijos padėkos plaukimas, skirtas antrą pagal dydį sumą akcijai „Radarom!“ pervedusiai įmonei „Tesonet“.
Pasibaigus „Radarom!“ akcijai, Ukrainos radarams nukeliavo 14 milijonų eurų. Už juos Lietuva nupirko 12 įprastų, stacionarių, bei dar 4 mobilius radarus specialioms užduotims vykdyti. „Tesonet“ prie akcijos prisidėjo daugiau nei milijonu eurų – per valandą radarams lietuviai paaukojo 1 mln. 6 tūkst. eurų, o šią sumą „Tesonet“ padvigubino.
Šalia pasienio su Rusija – ukrainietiškų dainų skambesys
Antrąją dieną didžiąją laiko dalį plaukėme pasieniu Rusija. Dešinėje kranto pusėje – Lietuva, jau kitame krante kairėje – Rusija. Priplaukus šią maršruto dalį, laivų flotilė rikiavosi į vieną vorą. Tai – atsargumo priemonė. Jei prie laivų per daug priartėtų rusų pasieniečiai, laivai galėtų greitai pasukti link Lietuvos.
Čia kelis kartus iš tiesų prasilenkėme su Rusijos pasieniečiais, kurie, nors mus ir stebėjo pro žiūronus, praplaukė pro šalį, taip pat sutikdavome rusų žvejų. Plaukiant pasieniu su Rusija, o ypač – priplaukus Tilžę, kur Karalienės Luizos tiltas per Nemuną jungia Lietuvą ir Rusiją, o ant vieno namo sienos išpaišyta didelė Z raidė, iš devynių laivų skambėjo ukrainietiška muzika.
Nors kai kurie Rusijos pusėje matyti žmonės laivų flotilei mojavo, tokiu reginiu apsidžiaugė ne visi – dalis rodė agresyvius gestus, šaukė.
Išdidžiai iškeltos Ukrainos vėliavos ir pagarsinta ukrainietiška muzika buvo stiprus ženklas, portalui LRT.lt sako „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.
„Kiek matėme, didžioji dalis žmonių krante mums mojavo, tik keli rodė kažką, ko mes nenorėtume matyti. Tuomet tiesiog pagarsindavome muziką ir tiek – juk nenusileisi iki to lygio. Bet buvo žmonių, kurie, pamatę ant laivų Ukrainos vėliavas, mums rodė tam tikrus gestus.
Tačiau jų buvo mažuma. Paprasti rusai, sėdintys ir žvejojantys ant kranto, draugiškai mojavo, nepaisant to, kad ant laivų buvo milžiniškos Ukrainos vėliavos“, – dalijosi E. Jakilaitis.
Ukrainos ženklai plaukimo dalyvius lydėjo visą kelią – „Stiprūs kartu“ vadovas akcentavo išskirtinę atmosferą.
„Tai tikrai yra unikalus plaukimas. (…) Man tai buvo ypatinga kelionė. Man atrodo, žmonės, kurie kartu su mumis plaukė, patyrė tokių įspūdžių, kurie lieka visam gyvenimui“, – pasakojo E. Jakilaitis.
Jis taip pat džiaugėsi, kad visų laivų kapitonai noriai sutiko neatlygintinai prisidėti prie padėkos plaukimo.
„Man atrodo, šis plaukimas ne tiek apie „Stiprūs kartu“ ir apie „Blue/Yellow“, bet apskritai apie visą visuomenę – žmonės yra dėkingi toms stipriausioms Lietuvos įmonėms už tai, kaip jos elgiasi sunkiu momentu“, – apie žmonių dėkingumą didžiausias sumas „Radarom!“ paaukojusiems žmonėms kalbėjo E. Jakilaitis.
J. Ohmanas: pagarba čia būti ir gyventi
Paramos fondo „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas akcentavo, kad plaukiant Nemunu ir kitoje pusėje matant necenzūrinius gestus rodančius rusus, supranti, jog šiandien su kaimynine valstybe jokiais klausimais bendrauti neišeis.
„Kada praplauki Rusiją, krantą, kur ant namų yra „Z“ raidė, jauti lengvą nemalonumą ir supranti, kad reikia daug dirbti. Ten tiesiog beviltiška. Su Rusija šiandien neįmanoma bendrauti jokiais būdais, jokiomis temomis. Kai įplaukėm į Atmatą, kur iš visų pusių Lietuva, buvo toks malonus atodūsis, pagaliau“, – LRT.lt pažymėjo J. Ohmanas.
Vis dėlto, kelionė, J. Ohmano teigimu, buvo trumpas pabėgimas ir poilsis, kurios pastaraisiais metais taip trūksta.
„Man čia pačiam buvo toks poilsis, nusiraminimas. Pirmą kartą teko plaukti tokiu laivu, tai leido šiek tiek prisiliesti prie istorijos. Kelionės dalyviai labai užkrečiantys, matau, kad gyvename labai rimtoje šalyje. Pamačiau, kad mūsų šalyje yra labai daug rimtų žmonių“, – kalbėjo J. Ohmanas.
Jis taip pat akcentavo, kad plaukimo metu supranti šalies istorinį turtingumą.
„Kai plauki pro piliakalnius, bažnyčias, pilis, supranti, kad ir pats esi vienas iš istorinių sluoksnių. Prieš tave kažkas buvo ir po tavęs kažkas bus. Tiesiog jauti gyvos istorijos alsavimą. Pagarba čia būti ir gyventi“, – sakė J. Ohmanas.
T. Okmanas: supranti, kad gražiausia yra čia pat
Kelionėje dalyvavęs verslo akseleratoriaus bendraįkūrėjas Tomas Okmanas pažymėjo, kad plaukimas Nemunu tapo viena iš įsimintiniausių jo kelionių.
„Viena iš geriausių kelionių įmonei, o man tai tikrai. Lietuvos kraštovaizdis yra kažkas stebuklingo. Supranti, kad kartais nereikia toli skristi ir ieškoti, nes gražiausia yra čia pat, šalia“, – LRT.lt sakė verslininkas.
Anot T. Okmano, vienas iš įsimintinų kelionės momentų – matant Rusiją kitoje Nemuno pusėje atėjęs supratimas, kokią didelę sieną Lietuva turi su kaimyne.
„Niekada nesuvokiau, kad turime tokią didelę, net 60 kilometrų sieną su Rusija“, – kalbėjo T. Okmanas.
„Vis dėlto labai pailsėjome, išsivalė visų galvos, leido daug ką apmąstyti. Vėl kilsime į kovą“, – pridūrė jis.
Lietuva – sėkmės istorija
Nemunu plaukęs profesorius Alfredas Bumblauskas identiškoje kelionėje dalyvavo ir prieš 8 metus, tik ši – jau kitokia, su pasikeitusiu politiniu kontekstu.
„Pabadžiau gyventi prisiminimais, tačiau Rusija šį kartą dar kitokia. Plaukėme per Žemaitiją, o vėliau už Smalininkų plaukėme tarp Lietuvos ir Prūsijos, tačiau dabar ten už Nemuno Rusija.
Ir 2015 m. tai buvo aktuali tema, nes jau buvo įvykusi Krymo okupacija, karas Donbase. Tad gyvenau prisiminimais, kurie buvo užaštrinti geopolitine situacija“, – LRT.lt teigė profesorius.
Jis taip pat padėkojo įmonės „Tesonet“ komandai, prisidėjusiai prie „Radarom!“ akcijos.
„Ką tik pabaigiau su sūnumi rašyti knygą „Paaugusių Lietuvos istorija“. Knyga baigiama akcentu, kad Lietuvos istorija yra sėkmės, o vienas to simbolių, kai Rūta Meilutytė stovi ant pirmo pakylos laiptelio, o tarp Lietuvos vėliavos plevėsuoja Rusijos ir JAV. Dabar pergalvoju, kad ir „Tesonet“ buvo galima į knygą įdėti. Juo labiau, kad Tomas Okmanas buvo mano studentas“, – teigė A. Bumblauskas.
