Lietuva turi įsivesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, daugybę metų šaliai kartojo tarptautinės institucijos. Pasiekęs politikų ausis, naujasis NT mokestis laukia rudens, kada Seimas bandys jį kartu su mokesčių reforma patvirtinti. Kartu tai reikštų ir papildomas išlaidas tiems, kurie šio mokesčio iki šiol nemokėjo.
Dar šių metų pavasarį svarstyta, kad kartu su mokesčių reforma pateiktą NT mokestį turėtų mokėti gyventojai, kurių būsto vertė viršija 1 medianą. Tai reiškia, kad savivaldybėje išrikiavus būstus po 10, 20, 30, 40 ir 50 tūkst. eurų, mokestis būtų galiojęs būstams, kurių vertė siekia nuo 30 tūkst. eurų.
Atnaujintame Vyriausybės patvirtintos mokesčių reformos projekte, už kurį rudenį dar turės balsuoti Seimas, teigiama, kad NT mokestį mokėtų tik tie gyventojai, kurių būsto vertė viršys 1,5 medianos. Pavyzdžiui, jeigu mieste yra pastatyti būstai, kurių vertės siekia 10, 20, 30, 40, 50 tūkst. eurų, NT mokestį turėtų mokėti savininkai, kurių būstas vertas daugiau nei 45 tūkst. eurų.
Pirmuoju etapu Seimas pritarė mokesčių reformos projektui, toliau dėl jo bus diskutuojama Seimo komitetuose.
NT vertę sužinoti galima „Registrų centro“ interneto svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris, instrukciją rasite čia.
Nekilnojamasis turtas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vidutinis mokestis – 16 eurų per metus
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal pakeistą tvarką gyventojus pasiektų 2026 metais.
Finansų ministerija LRT.lt komentavo, kad po diskusijų su visuomene mokesčio modelis yra socialiai jautresnis – du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų mokesčio nemokėtų.
Nekilnojamasis turtas / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys galėtų pasinaudoti galimybe atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo – senjorai ir sunkiau besiverčiantys asmenys, pateikę prašymą savivaldybėje, galės atidėti mokesčio mokėjimą iki NT perleidimo kitam asmeniui“, – teigė ministerija.
Vis dėlto, būstą perėmę asmenys turėti sumokėti už visą nemokėtą laikotarpį.
Numatoma, jog vidutinis NT mokestis už pagrindinį būstą – 16 eurų per metus. Tiems gyventojams, kuriems mokestis siektų mažiau nei 5 eurus, mokėti nereiktų.
Pats NT mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo–pardavimo sandorį, o pagal 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusius metinio vertinimo rezultatus – nustatytas savivaldybių medianas, apskaičiuotas remiantis „Registro centro“ duomenimis. Įprastai šios vertės yra daug mežesnės nei būsto rinkos vertė.
Anot Finansų ministerijos, Lietuvoje turto mokesčių dalis yra žymiai mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis: Lietuvoje – 0,3 proc., ES – 2,2 proc.
Statybos / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Surinktas NT mokestis atiteks savivaldybėms, kurį jos galės naudoti gyvenamosios aplinkos, švietimo, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi tų savivaldybių gyventojai, prieinamumui ir kokybei gerinti“, – akcentavo ministerija.
VMI duomenimis, praėjusiais metais gyventojų, turinčių deklaruoti mokėtiną mokestį už 2022 metų mokestinį laikotarpį, skaičius siekė 32,2 tūkst., o sumokėta mokesčio suma sudarė 12,15 mln. eurų.
Kaip bus skaičiuojamas mokestis?
Projekte siūloma, kad gyventojų pagrindinis gyvenamasis būstas būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą. Pavyzdžiui, jeigu gyventojo būstas neviršija 1,5 medianos, numatytos konkrečioje savivaldybėje, NT mokesčio mokėti nereikės, bet 1,5–2 medianas peržengiančiai sumai bus pritaikytas 0,06 proc. mokesčio tarifas. Likusiai sumai, viršijančiai 2 medianas, bus taikomas 0,1 proc. tarifas. Tad didesnį mokestį mokės tie gyventojai, kurių nekilnojamojo turto vertė yra aukštesnė.
https://e.infogram.com/aa1588e1-de9f-41c5-8c15-0a060515d26d?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fverslas%2F4%2F2032392%2Fnekilnojamojo-turto-mokestis-paliestu-daugiau-gyventoju-kokias-sumas-tektu-atseiketi-bustu-savininkams&src=embed#async_embed
„Registrų centro“ duomenimis, Vilniuje NT mediana siekia 60,6 tūkst. eurų, todėl 1,5 dydžio mediana sudarytų 90,9 tūkst. eurų, o 2 medianos siektų 121,2 tūkst. eurų. Vilniuje turint 150 tūkst. eurų vertės būstą, būsto vertės dalis iki 90,9 tūkst. eurų bus neapmokestinta, tarp 1,5–2 medianų esanti vertė (30,3 tūkst.) bus apmokestinta 0,06 proc. tarifu (suma sieks 18,18 euro), o 2 medianas viršijusi suma (28,8 tūkst.) bus apmokestinta 0,1 proc. tarifu, todėl papildomai reikės sumokėti 28,8 euro. Tad kartu sudėjus, už 150 tūkst. vertės būstą Vilniuje, per metus, skaičiuojama, teks sumokėti 46,98 euro siekiantį NT mokestį.
Pagal dabar galiojančią mokestinę tvarką, 150 tūkst. eurų vertės būstui NT mokestis nėra taikomas.
Vilnius / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Turint NT Vilkaviškio rajone, kur 1 mediana sudaro 10,7 tūkst. eurų, 1,5 mediana siektų 16,05 tūkst. eurų, o 2 medianos – 21,4 tūkst. eurų. Jeigu asmuo turi butą Vilkaviškyje, kurio vertė siekia 30 tūkst. eurų, tuomet už sumą iki 1,5 medianos (16,05 tūkst. eurų) mokėti nereikėtų, tačiau iki 2 medianų likusi suma (5,35 tūkst. eurų) būtų apmokestinta 0,06 proc. tarifu, o mokestis šiuose rėmuose siektų 3,21 euro. 2 medianas viršijęs likutis (8,6 tūkst. eurų) būtų apmokestintas 0,1 proc. tarifu, todėl papildomai mokestis išaugtų 8,6 euro. Tad kartu už 30 tūkst. vertės būstą Vilkaviškyje per metus reikėtų susimokėti 11,81 euro.
Turto vertė savivaldybėse skiriasi
Finansų ministerijos duomenimis, didžiausia NT būstų mediana suskaičiuota Neringos savivaldybėje – suma siekia 112 tūkst. eurų. Sostinėje vidurinė būstų suma yra 60,6 tūkst. eurų, Kaune – 41,2 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 47,6 tūkst. eurų.
Mažiausia mediana nustatyta Ignalinos rajone (3,6 tūkst. eurų), Zarasų rajone (4,1 tūkst. eurų) ir Pasvalio rajone (4,7 tūkst. eurų).
Finansų ministerija projekte taip pat numatė, jog apmokestinant antrąjį gyventojų būstą savivaldybės galėtų nustatyti 0,1–1 proc. NT mokesčio tarifą.
LRT.lt domėjosi, ar didžiųjų miestų savivaldybių tarybos jau diskutavo, kokius tarifus nustatytų antram ir kitiems turimiems būstams apmokestinti.
Kaunas / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas sakė, jog svarstyti dėl konkretaus dydžio nustatymo dar yra per anksti, tačiau iniciatyvą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą jis vertina teigiamai.
„Mokesčių reforma, kurioje ir numatytas NT mokesčio nustatymas savivaldybės mastu, kol kas priimta po pateikimo. Kol ji nėra galutinai priimta, bet kokie svarstymai dėl konkretaus mokesčio taikymo gali būti tik teoriniai. Bet kuriuo atveju, galutinį sprendimą dėl tarifo nustatymo turės priimti savivaldybės taryba“, – akcentavo Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas.
Kauno savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis LRT.lt sakė, kad NT mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, o nauji NT mokesčio tarifai bus nustatomi tada, kai Seimas priims tam tikrų NT mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimus.
Tą patį LRT.lt patvirtino ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės.
Mokesčio pakeitimai – nuosaikūs
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad pirminiai NT mokesčio pakeitimai yra gana nuosaikūs, todėl reikšmingos įtakos bent jau pirmaisiais metais neturėtų būti.
„Įtaka dar net buvo sušvelninta, padidinus neapmokestinamą dydį iki 1,5 medianos. Vis dėlto šitas pakeitimas atvėrė duris ilgainiui didinti tiek tarifus, tiek mokesčio aprėptį. Tad čia, matyt, ryškesnio poveikio galėtume sulaukti vėlesniu laikotarpiu, kai bus nuspręsta keisti tarifus arba mažinti neapmokestinamą NT mokesčio dydį“, – akcentavo ji.
Klaipėda / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, dabartinis laikotarpis nėra palankus keisti mokestinę sistemą, ypač įvedant mokesčius, kurie palies platesnius visuomenės sluoksnius.
„Matyt, norėta, kad pirminis šio mokesčio variantas būtų kuo švelnesnis ir nesukeltų pasipriešinimo bei tiesiog pavyktų padaryti tą pokytį. Tuo sušvelninimu norėta kuo mažiau padaryti įtakos tiesiogiai gyventojams ir sulaukti kuo mažesnės neigiamos reakcijos. Kaip matome, tiek ir politiniame cikle yra artėjantys rinkimų metai, tiek ir ekonominė verslo ciklo fazė nėra palanki, nes prastėja makroekonominė aplinka ir daugėja tam tikrų rizikų“, – komentavo ekspertė.
Anot jos, sieti NT apmokestinimą su savivaldybių pajamomis nėra teisingas sprendimas, kadangi labiausiai laimi tos savivaldybės, kurios yra ekonomikos židiniai.
Indrė Genytė-Pikčienė / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Yra turtingos, patrauklios gyventi savivaldybės. Jos pasižymi teigiama vidine, išorine migracija, nes jos – traukos centrai. Tokios savivaldybės turi daugiau galimybių didinti tarifus ir atitinkamai surinkti didesnes mokestines pajamas. Mažosios savivaldybės priešingai – jos turės kurti labai palankią situaciją gyventojams. (…) Tad atskirties šis sprendimas tarp regionų tikrai nemažins“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Ekspertės teigimu, įžvelgiama, jog yra ambicijų ateityje siekti visuotinio NT mokesčio: „Čia yra pirma į tarpdurį įkišta koja, kuri ilgainiui duris vers vis plačiau.“
Pokyčiai įtakos NT rinkai beveik neturės
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis LRT.lt sakė, kad ketinami priimti NT mokesčio pakeitimai nesudarys pernelyg didelės mokestinės naštos.
„Tiesiog išsiplės mokančiųjų skaičius, bet sumos nedidės – tie, kurie iki šiol mokėdavo daugiau, mokės mažiau, o tie, kurie nemokėjo, mokės tam tikras [nedideles] sumas. Iš esmės bus paskirstytas mokestis platesnei žmonių grupei. Akivaizdu, kad, jeigu mokesčiai kardinaliai nesikeičia, tai vargu ar turės kažkokią įtaką NT rinkai“, – kalbėjo ekspertas.
Raimondas Reginis / J. Deveikio/LRT nuotr.
Anot jo, po NT mokesčio atnaujinimo ir toliau dalis žmonių nemokės mokesčio už savo būstą.
„Tie, kurie mokės, tos sumos nebus labai didelės ir žmonės tikrai nepuls pardavinėti turto, nes atsirado kelių dešimčių, šimto eurų mokestis per metus. Tikėtis, kad kažkada apskritai visi mokės tokį mokestį, turbūt sudėtinga. Visą laiką paliekamos kokios nors išlygos, išimtys žmonių grupei, kuri galbūt neturi tokių didelių pajamų. Tai vargu, kad ateityje bus visuotinis mokestis“, – teigė R. Reginis.
