Nepilnamečių asmenų apsinuodijimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuo 2017 m. išaugo dvigubai – tokia statistika trečiadienį vykusiame Seimo priklausomybių prevencijos posėdyje buvo pristatyta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD). Posėdžio pirmininkė, Seimo narė Morgana Danielė pabrėžė, kad į problemą nuo šiol teks žiūrėti platesniu kampu – užkardyti pasiūlą, svarstyti dėl papildomo finansavimo vaikų užimtumui bei užsiimti visuotine prevencija, pasitelkiant nemažai diskusijų viešojoje erdvėje keliančią Gyvenimo įgūdžių programą.
„Šiandien turėtume žiūrėti į problemą per tris pjūvius – valstybės, savivaldybės ir šeimos. <…> Gyvenimo įgūdžių programa užtikrins pamokas kiekvienam mokiniui, nes matome, kol tai buvo savivaldybių darbas, buvo dažna fragmentacija“, – papildė posėdžio pirmininkė.
Morgana Danielė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas siūlo susikoncentruoti į vaikų užimtumą, anot jo, klasėse subūrus pilietines bendruomenes, narkotinėms medžiagoms plisti taps sunkiau, nes informacinis laukas prasiplės ir apie juos sužinoti tėvams ar mokyklai bus lengviau.
„Gamtoje tuščių vietų nebūna. Jeigu vaikai yra vienu ar kitu būdu neužimti, jie ieško, jų prigimtis tokia. Autoritetais tampa vyresni paaugliai <…>, verta pagalvoti ne vien apie neformalųjį švietimą, bet derintis su šeimomis, užimti vaikus iki vėlyvo vakaro.
Aš įsitikinęs, kad saugios, pilietinės klasės, bendruomenės kūrimas yra pagrindinis dalykas. Jokia narkotinė medžiaga neatsiras, nes visi pradeda dalytis informacija – tai efektyviausia priemonė“, – svarsto D. Žvirdauskas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas: kalta globalizacija
Nors istorijų apie psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusius paauglius daugėja, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian ramina, kad Lietuva savo statistika neišsiskiria iš bendro Europos konteksto.
„Situacija, susidariusi Lietuvoje, nėra unikali. Situacija grįžta į priešpandeminį periodą, kai vaikai neturėjo tokių plačių socialinių kontaktų, tų medžiagų vartojimas buvo sumažėjęs.
Pasibaigus pandemijai, tas laikotarpis turėjo įtakos mūsų psichikai, įvyko globalizacija, atsirado naujos programėlės“, – komentuoja NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Gražina Belian / E. Genio/LRT nuotr.
NTAKD pateiktais duomenimis, tarp jaunimo, tarp 15–34 metų asmenų, vartojimo tendencija didėja. Nuo 2004 m. iki 2021 m. kanapių vartojimas išaugo 10,4 procento, o kokaino vartojimas nuo 0,7 proc. išaugo iki 2,9 proc. Gitano Nausėdos patarėjas Darius Urbonas į skaičius siūlo pažiūrėti atidžiau, nors iš pirmo žvilgsnio jie neatrodo dideli, kontekstas gali būti platesnis.
Kokainas / Policijos nuotr.
„Jeigu žiūrėtume tik apklausas, tendencija gali ir neatrodo grėsminga. Bet jeigu žiūrėtume į nuotekų, paviršių tyrimus, policijos ikiteisminius tyrimus, tai situacija yra žymiai grėsmingesnė. Matome, kad miestuose, tiriant nuotekas, skaičiai auga kartais.
Jeigu žiūrėtume apklausas, tai tarp jaunimo 9 iš 10 sako, kad narkotikų vartojimas yra vertintinas neigiamai, tačiau daugiau nei 50 proc. atsako, kad reikia dekriminalizuoti. Net negalėtume kalbėti apie teisinio reguliavimo pakeitimus, kai matome tokias grėsmingas tendencijas“, – komentuoja D. Urbonas.
Darius Urbonas / P. Peleckio / BNS nuotr.
M. Danielė posėdžio metu akcentavo, kad ikiteisminių bylų skaičius parodo, kaip aktyviai dirba policija, o ne apibrėžia narkotikų vartojimo ar su problema susijusios nusikalstamos veiklos mastą. Tam pritarė ir Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis. Anot jo, problema negali būti nacionalizuojama.
„Narkotikų departamentas rodo bendrą tendenciją, aš suprantu, kad sprendimo priėmimui Seime ar Vyriausybėje pakanka matyti nacionalinį mastą. Jeigu norime problemos suvokimą turėti praktiniu lygmeniu, savivaldybėje, mokykloje, reikia lokalizacijos – prikabinti tuos duomenis, kad žmonės suprastų, kokio dydžio ta problema.
Jei viena savivaldybė suvoks, kad pas ją problema yra didesnė nei gretimoje, tada atsiranda kitoks požiūris ir supratimas. Nacionaliniais duomenimis apsiriboti negalime“, – teigia jis.
