Apie miestus, kas yra miestas ir kokie jie turi būti, kalbama jau daugybę amžių. Jungtinių Tautų duomenimis, 2011 metais miestuose gyveno 52 proc. pasaulio gyventojų, per dešimt metų šis skaičius padidėjo iki 56 procentų. Numatoma, kad 2050 metais apie 68 proc. visos žmonijos populiacijos gyvens miestuose. Dėl to miestas turėtų būti tinkamai pritaikytas visų jo gyventojų poreikiams. Mintimis apie tai, kaip atrodo gyventojams draugiškas miestas, dalijasi BIPA projektų vadovas Tomas Žutautas.
„Miestas priklauso miestiečiams. Miestas – tai ne tik gamyklos, fabrikai, daugiabučių kvartalai ir gatvių bei kelių tinklelis. Žmonės sudaro miesto savastį, suteikia jam gyvybės, formuoja miesto veidą. Miestų parkai, skverai, aikštės, pakrantės, statiniai ir gatvės priklauso gyventojams“, – sako įmonės atstovas.
T. Žutautas nurodo, kad yra atlikta tikrai ne viena mokslinė studija, analizuojanti miestą kaip tam tikrą organizmą, jo santykį su gyventojais, kuri patvirtino, kad miestas turi būti funkcionalus, estetiškas, įtraukiantis ir suteikiantis galimybę augti.
„Apleistoje zonoje įrenkime žaidimų aikštelių, išvalykime upės pakrantę, įrenkime suoliukų, sutvarkykime ir apšvieskime takus – ten pradės judėti miestiečiai. Būtent visaverčiam gyvenimui pritaikytos viešosios erdvės ir daro miestą draugišką gyventojams“, – teigia specialistas.
Svarbu atliepti gyventojų poreikius
Viešųjų erdvių prieinamumo klausimas labai daugialypis. Teisės aktai numato techninius reikalavimus ir rekomendacijas, kaip vieni ar kiti objektai turėtų būti pritaikyti įvairių poreikių asmenims.
„Pastebime, kad urbanistikoje ir architektūroje apskritai trūksta bendro nediskriminacinio požiūrio, ašinės koncepcijos, kad kuriamos erdvės turėtų būti prieinamos kiekvienam. Vis dar jaučiama, kad prieinamumo sprendimai kelia iššūkių objektų estetikai ir dizaino kokybei, todėl neretai eliminuojami arba nevisiškai išpildomi“, – pastebi T. Žutautas.
Vystant viešąsias erdves, svarbu atliepti kiekvieno gyventojo poreikius. Formuojant pėsčiųjų takus, reikia numatyti ir neregiams skirtas taktilines sistemas, projektuojant pastatus ir aplink juos esančias zonas įvertinti, kaip regos ar judumo negalią turintys asmenys ten naviguos.
„Pastaruoju metu Lietuvoje ypač suaktyvėjo miestų ir miestelių viešųjų erdvių atnaujinimas, pastatų modernizavimas. Net ir po rekonstrukcijų vis dar trūksta patogių takelių žmonėms neįgaliųjų vežimėliuose, žaidimų aikštelėse nėra specializuotų įrenginių riboto judumo vaikams, o neregiams vis dar sunku naviguoti ir gauti informaciją iš aplinkos.
Bet yra aibė ir teigiamų pavyzdžių: pastatų išorėje įrengiami pandusai ir keltuvai, daugėja Brailio rašto lentelių, taktilinių ir 3D maketų neregiams, netgi ištisi muziejai pritaikomi regos ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Įrengdami laisvalaikio, kultūros erdves, taip pat turėtume nepamiršti, kad šios funkcijos ir paslaugos aktualios visoms lankytojų kategorijoms“, – priduria specialistas.
Žmonėms su negalia – kompleksiniai sprendimai mieste
Aplinkos pritaikymas negalią turintiems žmonėms – viena seniausių BIPA veiklos sričių.
„Esame subūrę stiprią profesionalų komandą, galinčią atlikti pastato pritaikymo neįgaliesiems auditą bei pasiūlyti visą spektrą sprendimų, parengti projektą ir jį įgyvendinti. Šiuo atveju kalbame apie techninius elementus, kuriuos reglamentuoja teisės aktai: lipdukai, pandusai, taktilinės sistemos.
Tačiau į prieinamumo didinimą žiūrime plačiau. Mūsų komanda nuolat domisi rinkos naujovėmis, kitų šalių praktikomis, konsultuojamės su neįgaliųjų organizacijomis, kad kuo geriau suprastume poreikį ir galėtume pasiūlyti optimalius sprendimus.
Asortimente turime sporto ir žaidimų įrenginių judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat ir jiems pritaikytų viešųjų lauko tualetų. Lankytinus objektus galime papildyti 3D ir taktiliniais maketais, Brailio rašto stendais. Turime netgi sprendimų, kaip ratukais pasiekti piliakalnio viršūnę“, – dalijasi T. Žutautas.
Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia – kompleksinis, daug sričių apimantis sprendimas, kurį kartu su architektais, nekilnojamojo turto vystytojais ar savivaldos atstovais gali pasiekti BIPA.
