Per pastaruosius kelerius metus narkotikų pasaulyje įvyko pokyčiai. Pasibaigus karantinui, vis dažniau į gydymo įstaigas atvežami vaikai, apsinuodiję neaiškios kilmės medžiagomis. Medikai sako, kad išsiaiškinti, kokios tai medžiagos, laboratoriniais metodais nepavyksta.
Specialistai įspėja, jog užtenka vos vieno karto, kad tokių medžiagų pavartojusiems jaunuoliams sutriktų gyvybinės funkcijos. Anot ekspertų, neretai į ligonines atvežtiems vaikams suvaldyti prireikia tokių raminamųjų dozių, nuo kurių „numirtų arklys“.
Gyvenimus griauna pigūs naujieji narkotikai
Kaip LRT TELEVIZIJAI pasakoja vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja, iki pandemijos paauglių gretose bene populiariausia žalinga medžiaga buvo alkoholis. Visgi dabar jis vietą užleido elektroninėms cigaretėms, neretai užpildytoms neaiškiomis medžiagomis, kurių „nepavyksta nustatyti jokiais laboratoriniais metodais“.
Specialistai sako, jog prieš dešimtmetį tarp vyresnių klasių moksleivių narkotikus būdavo išbandęs kas penktas vaikas. Šiandien, anot gydytojos V. Žukovskajos, ta statistika yra kur kas liūdnesnė.
„Vedant pamokas apie psichoaktyvių medžiagų žalą moksleiviams, jeigu jų paklausi: „pakelkite ranką, kas ragavo „veipo“, tai penktokai, šeštokai, 60-70 proc. klasės, pakelia, kad jie jau žino, ką tai reiškia ir kad jie ragavo.
Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja / Laidos stop kadras
Kai paklausi, ką jie rūkė, didžioji dalis pasako, kad rūkė kažkokį „veipą“ su skoniais, kurį davė draugas. (…) Jie pasitikėdami, kad gal čia bus tiesiog paprastas nikotinas su vaisių skoniu, parūko. O pasirodo, kad ten visai ne nikotinas, o kažkas maišyta namie, rūsyje“, – tvirtina V. Žukovskaja.
Šalia elektroninių cigarečių, pašnekovės teigimu, vaikų gretose populiarėja ir kanapiniai guminukai. „Jie atrodo kaip parduotuvėje pirkti – panašios pakuotės, panašios etiketės, tik kad šone pakelio yra nurodyta kanapių veikliosios medžiagos dozė“, – sako specialistė, pridurdama, kad vartodami tokį produktą paaugliai neretai apsinuodija.
Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas patvirtina, kad į priklausomybės nuo narkotikų pasaulį bėgant laikui įžengia vis jaunesni žmonės.
„Nors mes dirbame tik su pilnamečiais, bet vis pasitaiko tėvų, kurie atveda 14-15 metų paauglius. Jie kartais tiek pripasakoja apie savo vartojimo patirtis, kad man net kyla įtarimas, ar gali būti, kad taip greitai, tokiais kiekiais, tokiu masteliu ir tiek daug įvairių psichoaktyvių medžiagų toks jaunas žmogus sugebėjo pavartoti“, – teigia dvasininkas.
Kęstutis Dvareckas / Scanpix nuotr.
Vienas iš tokių jaunuolių, Tomas (tikrasis vardas redakcijai yra žinomas), į K. Dvarecko bendruomenę pateko prieš kelis mėnesius. Vaikiną į priklausomybės liūną galutinai įtraukė būtent naujosios narkotinės medžiagos.
„Dabar yra labai populiari medžiaga, kurią gatvėje vadina „kristalais“, „Kristina“ ir taip toliau. Daug pavadinimų ji turi. (…) Dauguma žmonių, kuriuos sutinku, kurie ateina į bendruomenes (…) ir prisistato narkomanais, (…) pasako: „pusę metų vartojau kristalus ir žlugo gyvenimas“. Tai yra pigi ir stipri medžiaga, labai daug gyvenimų sugriovusi, įskaitant ir mano“, – prisipažįsta Tomas.
Nemalonūs pojūčiai lieka net ir nevartojant
Medikai jaučiasi tarsi dalyvautų mirtinose lenktynėse su narkotikų prekeiviais. Vos spėja gatvėje atsirasti koks nors naujas narkotikas, pas medikus iš karto pradeda važiuoti komos ištikti pacientai. O blogiausia yra tai, kad dažnai net nežinia, kokį gydymą jiems reikia taikyti.
„Tikimės dažniausiai sintetinių kanapių arba tiesiog kanapių, o gauname kartais ir pamaišytų iš heroino grupės. Blogai yra tai, kad klasikinių simptomų nebeturime, kadangi turime kokteilį tų narkotinių medžiagų, stimuliatorius kartu su slopinančiomis medžiagomis. Mes tiesiog nebematome, ką jis suvartojo, ir ne iki galo žinome, ar galime duoti priešnuodį“, – tvirtina vaikų intensyviosios terapijos gydytoja V. Žukovskaja.
Elektroninės cigaretės / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Pasitaiko tokių atvejų, priduria ji, kai haliucinacijų apimtus paauglius pavyksta sutramdyti tik jėga, padedant policijos pareigūnams. Anot pašnekovės, stebina, kokių didžiulių vaistų dozių prireikia norint tokius jaunuolius nuraminti.
„Jie gali paragauti, pavyzdžiui, amfetamino ar kitokių psichostimuliatorių ir pasidaryti nebevaldomi. (…) Haliucinuoja jie baisiais vaizdais – raganomis, velniais, gyvatėmis, dar kažkuo, nori nuo to pabėgti. Arba jiems atrodo, kad kiti žmonės kažkokį kitokį pavidalą pradeda turėti ir puola juos.
Tokie vaikai būna atvežami policijos pareigūnų, labai dažnai tie policijos pareigūnai padeda mums, (…) kadangi pamainoje dažniausiai dirba moterys, o tam, kad tokį vaikiną ar merginą kažkiek vienoje vietoje išlaikytum, prireikia 7 asmenų.
(…) Jam būna įvedamas kateteris į veną, kai jau turime prieigą, tuomet galime leisti raminamuosius tiesiai. Bet stulbina dozės: dozės tokios, jog eilinis arklys numirtų iš tikrųjų, o tie vaikai tiesiog truputį aprimsta ir nebesidrasko, nebesispjaudo, nebesikeikia, tokiame snaudulyje pabūna“, – atskleidžia V. Žukovskaja.
Pasak klinikinės toksikologijos gydytojos Gabijos Mikulevičienės, kartais vaikui ar jaunuoliui užtenka vos vieno tokio pabandymo, kad sutriktų jo organizmo gyvybinės funkcijos.
Gabija Mikulevičienė / Laidos stop kadras
„Gali likti liekamųjų vaizdinių, kurie vis atsikartoja net ir nevartojant medžiagų, arba kažkokių pojūčių: elektros pojūtis, lietimo pojūčiai, pojūtis, kad yra kirminų po oda, ką yra labai sunku suvaldyti. Deja, bet medikai dažnu atveju yra bejėgiai tokiam žmogui padėti“, – dėsto specialistė.
Viso pasakojimo klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT girdi“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
Ir narkotikai, ir pavardės kokios naujųjų lietuvių… – Žukovskaja… O tuo tarpu didžioji dauguma mūsiškių, kai pabaigia studijas, jei neturi partinių tėvų ar pan., tai kraunasi lagaminus, nes tokiame Jurbarke, pvz., net ir PSD jaunuoliai neturi už ką susimokėti. Susikaupia skolos, tad kelias įprastai – emigracija.