Nors Šiaurės pašvaistės dažniausiai matomos poliarinėse platumose, netoli magnetinių ašigalių, Lietuvoje šis reginys yra itin retas. Vis dėlto, vidutinės ar stiprios geomagnetinės audros metu tokį grožį atmosferoje galima pamatyti ir mūsų šalyje.
Praėjusį savaitgalį astrofotografijos mėgėjai šį įspūdingą reginį stebėjo ir fiksavo daugelyje Lietuvos vietų. Pašvaistę, kuri buvo matoma Anykščiuose, užfiksavo ir SkyChasersLT nariai.
Po galingo Saulės plazmos išsiveržimo Lietuvoje užfiksuota įspūdingo grožio Šiaurės pašvaistė Šiaurės pašvaistė užfiksuota ir pajūryje. Ją Pajūrio regioniniame parke užfiksavo fotografė Renata Kilinskaitė.
Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, išsiveržusios įelektrintos Saulės plazmos dalelės pasiekė Žemę ir sukėlė geomagnetinę audrą kovo 3 dieną. Vidutinio stiprumo G2 klasės geomagnetinė audra lėmė, kad aplink poliarinį ratą susiformavo ryškios pašvaistės, praneša spaceweather.com.
Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškina klimatologas, geografas prof. dr. Arūnas Bukantis, šiaurės pašvaistė yra viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos) švytėjimas daugiau kaip 80 km aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos.
Jonizacija vyksta dėl kosminės kilmės įelektrintų dalelių (protonų, elektronų) sąveikos su viršutinės atmosferos dujomis (daugiausia azoto molekuliniais jonais ir deguonies atomais) Žemės magnetiniame lauke.
Poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais. Tada Saulės paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir į kosminę erdvę išmetami dideli Saulės plazmos srautai.
Astrofizikai skaičiuoja, kad šiuo metu vyksta Saulės ciklo aktyvumo pikas, kurio maksimumas turėtų būti pasiektas 2024-2025 metais. Saulės ciklas trunka 11 metų.
Saulės ciklo piko metu padaugėja Saulės dėmių, iš jų veržiasi plazma, dažnai susiformuoja Saulės blyksniai, kyla geomagnetinės audros Žemėje.
