Gegužės 25 d. Jurbarko kultūros centro Girdžių skyrius pakvietė į tradicinę teatrų šventę, kaip visada, užsakė gerą orą ir nepamelavo, sudarė puikų repertuarą – ir neapvylė. Tryliktojoje teatrų krivūlėje suvaidinti trys spektakliai.
Teatro mėgėjų susirinkimas
Gegužės 25 d. vykusi teatrų šventė „Girdžių krivūlė“ – iš eilės tryliktoji, o Girdžių klojimo teatro „Mituvis“ istorija – beveik dvigubai ilgesnė.
Klojimo teatrų judėjimas Lietuvoje prasidėjo dar sovietmečiu ir susilaukė sankcijų. Pirmoji krivūlė įvyko 1988 m. Agluonėnų klojime, nors pats klojimo teatras – dar iš XIX a. pabaigos.
Girdžiai viską turi – ir klojimą, ir teatrą, ir krivūlę. Krivūlė, beje, ne tik ta įmantri lazda, kuria nešinas į sceną atėjo Girdžių skyriaus meno vadovas Algimantas Vizbara. Krivūlė (pirmą kartą tas žodis paminėtas XIV a. Petro Dusburgiečio kronikoje) reiškia ir susirinkimą, skirtą svarbiems reikalams aptarti.
Teatrų šventėje nėra nieko svarbesnio už teatrą, tad „Mituvio“ vadovė režisierė Loreta Zdanavičienė sveikino visus, ta proga taip gausiai susirinkusius. Gausiai, nes ir Girdžių klebonijos klojimas, į kurį klebonas mielai teatrus įsileidžia, didelis – su scena vaidintojams, su parteriu ir balkonu žiūrovams.
Krivūle į grindis pabaladojus, varpeliu paskambinus XIII „Girdžių krivūlė“ atidaryta – vaidintojai suskubo į sceną, žiūrovai įsipatogino savo vietose, kad nieko nepražiūrėtų ir nepraklausytų.
Iš gyvenimo
Pirmasis vaidinimas pačių girdžiškių, tradiciškai šiai šventei – premjera. Tik šįkart su dar didesne intriga, nes tik po spektaklio buvo atskleista, kad teatro vadovė pati sukūrė pjesę „Dviejų mergelių užeiga“.
„Premjera yra dviguba!“ – sakė aktoriai, sveikindami savo režisierę, ir paaiškino priežastį – gana banalią, galėtų atrodyti, bet iš tiesų labai rimtą – mėgėjų teatrams trūksta pjesių, ypač tokių, kur dauguma vaidmenų būtų moterims, ne vyrams. Nes ir vyrų teatruose – ne dauguma.
„Iš kur gauti pjesių, kur nereikėtų vyrų? Pasiūlėm režisierei pačiai parašyti. O ji ir parašė! Žemaitė irgi pradėjo virš penkiasdešimties rašyti. Labai džiaugiamės turėdami tave tokią kūrybingą ir mus išjudinančią“, – režisierei Loretai dėkojo Girdžių teatralai.
L. Zdanavičienė irgi sakė, kad rašyti verčia pats gyvenimas, o ir scenarijus – iš gyvenimo.
Gyvenimą „Dviejų mergelių užeigoje“ gražiai išvaidino Laimutė Ušinskienė, Laima Pernarauskienė, Rasa Gramailienė, Kristina Barčienė, Danutė Bosienė ir Darius Juodaitis. Ir režisierė pasiskyrė sau vaidmenį. Gerai, kad pasiskyrė, nes su tokiu talentu būtų nuodėmė tik režisuoti.
Per visą Lietuvą
Antrasis spektaklis į Girdžius atvažiavo iš Rokiškio. „Labai džiaugiamės, kad pakvietėt – per visą Lietuvą į Girdžius!“ – dėkojo Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose mėgėjų teatro „Šnekutis“ vadovė Nijolė Kniečiūnaitė-Čirūnienė. Kadangi rokiškėnai vaidino komediją „Nosis su apgamu“, kurios autorius yra Edmundas Untulis, žemaitis nuo Skuodo, tai dar labiau – per visą Lietuvą.
E. Untulis daug parašė pjesių ir, kaip sakė rokiškėnų režisierė, rašo gerai, kolektyvams, kur mažai vyrų, nes pats yra kultūros darbuotojas. Bet rašo žemaičių kalba, ir aukštaičiai jo pjesių ėmėsi tik tada, kai šios buvo išverstos į lietuvių kalbą.
„Linksmas spektaklis, linksma komanda, nes teatras ir yra žmonių sambūris“, – tokiais žodžiais rokiškėnė Nijolė palydėjo į sceną savo aktorius. „Nosį su apgamu“ rokiškėnai vaidino 41 kartą, bet Girdžių krivūlės žiūrovams tai buvo premjera, kurioje skambėjo ypač graži rokiškėnų šnekta.
Pamatė ir sužinojo
Veliuonos kultūros centro mėgėjų teatro spektaklis „Gied volungėlis ant uolos“ jau dvejus metus skraido po Lietuvą, o Girdžiuose – pirmą kartą.
Žiūrovai daug plojo dėkodami už tai, ką pamatė ir ką sužinojo. Nes Violetos Šoblinskaitės Aleksa sukurta pjesė edukuoja apie tautosakininkus brolius Antaną ir Joną Juškas.
Prieš spektaklį žiūrovai dar išgirdo apie brolių Juškų spaudos draudimo metais išleisto dainyno kelionę į Ameriką „Titaniku“. Knygą plukdė kunigas Juozas Montvila, kad parodytų tenykščiams lietuviams ir surinktų aukų lietuviškų knygų leidimui.
Kunigas paskendo, o knyga liko ir dabar eksponuojama „Titaniko“ muziejuje Amerikoje, kartu su kitais daiktai iš nuskendusio laivo.
Režisuotas Andrėjos Stulginskienės spektaklis yra informatyvus, linksmas, ir su Juškų užrašytomis Veliuonos krašto dainomis. Spektaklyje vaidino Gediminas Klangauskas, Naglis Mačėnas, Violeta Grabauskienė, Lina Lukošienė, Linas Venckus.
Dainų karalienės, kuriai kunigas Antanas Juška dovanojo šilko skarą, vaidmenį atliko Jadvyga Žemliauskienė, o spektaklyje dainavo ir jos vadovaujamas ansamblis „Veliuona“.
Atsidėkojant už spektaklius visų kolektyvų vadovai buvo papuošti Jolantos ir Viliaus Dapkų nupintomis skrybėlėmis – kaip karūnomis karūnuoti, o į namus parsiveš Edmundo Kasparavičiaus, pagarsėjusio kepėjo, duonos.
Padėkota rėmėjams, pagalbininkams ir žiūrovams ir atsisveikinta iki kitų metų, iki kitos krivūlės.
