Suteikti antrą gyvenimą aprangai, avalynei ir kitiems daiktams, o ne išmesti. Su tokia idėja prieš metus K. Donelaičio g. duris atvėrė „Vapukų komisas“. Jį įkūrusios Ievos Valančės idėja – ne tik padėti žmonėms parduoti nebereikalingus daiktus, bet ir prisidėti prie vadinamosios „Zero waste“ idėjos – antrinio daiktų panaudojimo.
Užtruko patalpų paieškos
„Vapukų komisą“ moteris įkūrė buvusiame senajame buvusios vaistinės, vėliau – veterinarijos vaistinės pastate, kuris – valstybės saugoma vertybė. Todėl aplinka čia ne visai įprasta tradicinėms Jurbarko parduotuvėms, tačiau puikiai dera su idėja tausoti gamtą, resursus ir daiktams suteikti antrus gyvenimus. Tai puikiai susilieja ir su greta įsikūrusia sendaikčių prekyviete, iš kurios žmonės užsuka į komisą ir atvirkščiai – eina pas kaimynus pasidairyti įvairiausių daiktų.
„Nemažai žmonių, kurie dar nežino „Vapukų komiso“ ir užsuka būtent dėl šio pastato, nes jis – tikrai išskirtinis, dar dalis užeina paklausti, kas tie vapukai. Čia visiškai išgalvotas pavadinimas, bet aš visada sakau, kad vapukai – tai vapantys paukštukai. Smagiausia, kai žmonės rimtai susimąsto, ar tokie paukštukai iš tiesų egzistuoja“, – juokėsi verslininkė.
Rasti patalpas Jurbarke buvo didžiulis iššūkis, kuris truko pora metų. Mieste laisvų komercinių patalpų nedaug, o nuoma – tikrai nemaža. Todėl pradedančiam verslui tai sunkiai pakeliami kaštai.
„Aš šias patalpas beveik pati viena ir susiremontavau. Žinoma, kažkiek pagalbos reikėjo. O ir derintis prie paveldo teko, nes pasirodė, kad net durų spalvos pakeisti negalima. Žodžiu, viskas nemenkai užtruko“, – sakė Ieva.
Palikti tekainuoja vieną eurą
Moteris pasakoja, kad ilgokai svarstė apie panašią idėją – rūbų, batų ir avalynės parduotuvę. Tačiau ne visai tradicinę, o pagrįstą gamtos tausojimo idėjomis. Todėl jai patiko komiso idėja, kai žmonės už tam tikrą mokestį atneša jiems nebereikalingus, tačiau vis dar geros kokybės arba net naujus daiktus ir palieka tarpininkui juos parduoti.
„Ne vienerius metus stebėjau kitus komisus, juose lankiausi, kalbinau savininkus. Ne visi norėjo pasakoti verslo paslaptis, bet buvo, kas neslėpė. Galiausiai pavyko surasti patalpas Jurbarke ir startuoti. Tiesa, kol kas galiu pasakyti, kad vyksta ieškojimai – tiek man pačiai, kaip šis verslas turėtų atrodyti, tiek klientams, kurie irgi dar tik atranda, ką čia gali
nusipirkti“, – pasakojo Ieva.
Komiso verslo mechanizmas – nesudėtingas. Daiktą parduoti atnešęs žmogus pasirašo paprastutę sutartėlę, kurios esmė – keturi punktai. Daikto savininkas sumoka vieną eurą, o už tai daiktas pardavinėjamas du mėnesius. Kainą nustato daikto savininkas, o prie jos pridedamas nedidelis komiso procentas. Jei per du mėnesius prekė neparduodama, o savininkas jos neatsiima – kaina mažinama perpus. Jei parduoti nepavyksta per tris mėnesius, o savininkas daiktą vis tiek palieka – jis atiduodamas labdarai.
Prisipirko per pandemiją
Ieva pasakoja, kad rūbų žmonės atneša įvairių, tačiau labai daug jų nupirkit per 2019-aisiais Kinijoje prasidėjusią ir po pasaulį akimirksniu išplitusią „Covid“ pandemiją. Porai metų gyvenimą ir bendravimą vieni su kitais turėję pristabdyti žmonės atrado malonumą daiktus pirkti internetu. Ir pirko daug. Tačiau dalis parsisiųstų rūbų netiko dėl dydžio, dalis tiesiog nepatiko, o dar kiti buvo apsivilkti vos kartą ar keletą.
„Ateina klientai, atneša rūbų ir juokiasi, kad per pandemiją ne tik daiktų prisipirko, bet ir svorio priaugo, todėl tie nusipirkti rūbai nebetinka. Apskritai turbūt dažniausiai rūbų atnešimo priežastis ir yra pasikeitusios kūno apimtys, kurios beveik visad keičiasi į didesnes. Bėda, kad ir perkantys ieško dažniausiai didesnių, o ne mažesnių rūbų“, – juokėsi Ieva.
Dar viena rūbų atidavimo į komisą priežastis – kraustynės. Moteris sako, kad keldamiesi į naują būstą žmonės pamato, kiek daug nereikalingų daiktų jie turi, ir visu tuo bando atsikratyti. Sėkmės atveju dalis daiktų randa naujus šeimininkus, nesėkmės – atsiduria šiukšlių konteineriuose.
Dar viena rūbus atnešančių klienčių kategorija – vyresnio amžiaus moterys, kurios prisimena dar sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje Jurbarke veikusį komisą. „Gal būčiau neatkreipusi dėmesio, bet jos labai nustemba, jei rūbo nepavyksta parduoti per savaitę ar dvi. Sako, kad senais laikais komise akimirksniu viską nupirkdavo. Tačiau tuomet žmonės beveik nieko neturėjo, o dabar – rūbų pilnos spintos. Tokios pilnos, kad net nepamena, ką jie jose turi“, – sakė Ieva.
Nenori kaimynės suknelės
Į komisą atkeliauja įvairiausių rūbų – nuo pigių iki itin kokybiškų dizainerių darbų, kurie tebūna tik pasimatuoti ir vis dar su etiketėmis. Todėl tikėtis kainų, kai rūbai perkami kilogramais už porą eurų, čia nevertėtų. Vis tik, verslininkė sako, kad pirkėjas labiausiai jaudina ne kaina, o tai – ar nebus nusipirktas rūbas iš kaimynės spintos. Ar apskritai toks, kokį šiuo metu, kas nors Jurbarke nešioja.
„Aš tuomet sakau, kad iš eilinės tinklinės parduotuvės, kai rūbus perka, tai ten – tikrai beveik garantuota, kad su tokiais pačiais marškinėliais ar suknelėmis sutiks žmonių. Juk ten ištisos kolekcijos vienodų rūbų, kurių tik dydžiai skiriasi, ir niekas dėl to nesuka galvos“, – stebėjosi Ieva.
Moteris sako, kad rinktis tenka ne tik klientėms, bet ir jai. Tačiau tą daryti ji vis dar mokosi. Nes atsisakyti priimti rūbus, kurių akivaizdu, kad nenupirks, nėra labai malonu.
„Pyksta žmonės, kai nepriimu. Bet jei rūbas tikrai prastos kokybės arba toks, kad akivaizdu, kad jo nenupirks – bandau tą padaryti. Nors dėl to sulaukiu nemažai nepasitenkinimo. Bet tai yra visuose komisuose, kai ko nepriima, nes laikyti neaktualią prekę – kaštai. O labiausiai – problema dėl vietos, kurios visad trūksta“, – kalbėjo verslininkė.
Ieva pripažįsta ir tai, kad kartais atneštos prekės, kurios, kaip ji buvo įsitikinusi, kad neras pirkėjo, akimirksniu iškeliauja į naujus namus.
Prabanga pabandyti
Jurbarkietė džiaugiasi, kad šeima ją palaiko ir leidžia bandyti. Nes kol kas komisas didelio pelno tikrai neduoda. Tačiau moteris įsitikinusi, kad bent pora metų „Vapukai“ vis tiek džiugins jurbarkiečius. O jei nepavyks, tuomet galbūt parduotuvė atras naujų veiklos formų – greičiausiai pasipildys ne tik komisinėmis prekėmis.
