Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė.
Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai religinei bendrijai valstybės pripažinimą. Už tai numatantį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.
„Romuvai“ valstybės pripažinimas suteiktas, vadovaujantis Konstitucija, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu. Parlamentarai taip pat atsižvelgė į Teisingumo ministerijos išvadą, kurioje sakoma, kad „Romuva“ atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai. Joje pažymima, kad „Romuva“ Lietuvoje veikia 25 metus, jos mokymas ir apeigos neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralės normoms.
Palaikyti projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos” klausimą iš Seimo tribūnos kvietė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
„Manau, kad atėjo metas priimti sprendimą, nes dar prieš 7 metus buvo pripažinta, jog ši bendruomenė atitinka visus religinės bendruomenės požymius pagal įstatyme keliamus reikalavimus. Lietuvoje nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė ir su kuo užaugo“, – pritarti nutarimui ragino Seimo narė Jūratė Zailskienė.
Balsuoti už kvietė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Artūras Zuokas.
„Kaip krikščionis, kaip katalikas ir modernus liberalas pritariu ir palaikau, ir kviečiu balsuoti už”, – ragino A. Zuokas.
Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad tai yra žmogaus teisių klausimas.
„Man atrodo, kad tai yra žmogaus teisių klausimas. Tai yra laisvių, religijos laisvės ir tiesiog elementarios pagarbos skirtingoms bendruomenėms klausimas. (…) Niekieno situacijos tokiu sprendimu nepabloginsime, bet suteiksime teisių tai bendruomenei, kuri šių teisių iki šiol stokojo”, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos atstovai: „Romuva“ neatitinka įstatymo reikalavimų
Tuo metu Seimo opozicijai priklausantis konservatorius Jurgis Razma mano, kad „Romuva“ neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų dėl valstybės pripažinimo.
„Valstybės pripažinimo suteikimas tai yra tam tikrų privilegijų suteikimas. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad valstybės pripažinimas suteikiamas tuomet, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, ką reiškia turėti atramą visuomenėje. Tai reiškia, kad bendrija turi būti pakankamai gausi, jos veiklos laikotarpis turi apimti bent kelias žmonių kartas. Kaip bežiūrėsi „Romuva“, mano supratimu, šių reikalavimų netenkina, nes tai yra keli tūkstančiai žmonių. Tai niekaip negalima laikyti gausia grupe ir veiklos laikotarpis vis dėlto nėra ilgas – keliasdešimti metų geriausiu atveju“, – sakė J. Razma.
Jis tvirtino negalįs balsuoti ir suteikti tam tikras privilegijas šiai religinei bendrijai.
„Negaliu balsuoti už ir suteikti tas privilegijas, kaip pensijų mokėjimas valstybės sąskaita tos bendrijos vadovams, ar galimybė dėstyti mokyklose jų nuostatas”, – iš Seimo tribūnos sakė J. Razma.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė tvirtino, kad jos, vertinimu, „Romuva“ negali pretenduoti į valstybės pripažintos religijos statusą.
„Tai yra baltiškosios kultūros puoselėjimo bendrija. (…) Mūsų salėje daugelis pasakė: tepadeda man Dievas. Jeigu esame katalikai, tai turėtume balsuoti taip, kaip tikėjimas mus moko”, – nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimo kvietė R. Tamašunienė.
ELTA primena, kad „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau parlamentui nesuteikus šiai bendrijai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. ji kreipėsi į į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo jai nesuteikė.
Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo „Romuvai“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į EŽTT.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad valstybė pripažįsta 9 tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
