Rugpjūčio 22-ąją prie partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto vadavietės įvyko iškilminga pirmosios pakopos puskarininkių kurso baigimo ceremonija. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla vadavietę ir prezidentūra tituluojamą bunkerį kariams svarbiai ceremonijai pasirenka jau antrą kartą.
Penktadienio rytą kurso baigimo pažymėjimai buvo įteikti 88 kursantams. Iškilminga ceremonija surengta atkartojant su sovietiniais okupantais kovojusių partizanų tradicijas. Atvykusių karių vienoje svarbiausių partizaninių kovų už Laisvę vietoje laukė trispalve užtiesta kėdė, ant kurios buvo padėtas kryžius ir vado pistoletas.
Šios detalės atkartojo su sovietiniais okupantais kovojusių partizanų priesaikos tradiciją – kai Laisvės kovotojai duodami priesaiką pasižadėdavo iki paskutinio ginti tėvynę.
Į ceremoniją atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sveikindamas kursantus sakė, kad nuo šiol jų pečius užguls atsakomybė ne tik už save, bet už karius, kuriems jie vadovaus. Generolas sakė, kad greičiausiai dauguma jų ves skyrių – mažiausią kariuomenės vienetą, tačiau perspėjo nesuklysti – tai yra pagrindinė kariuomenės ląstelė. Nes stiprūs skyriai sudaro būrius, būriai kuopas, kuopos batalionus.
J. Žemaičio-Vytauto vadavietę daugybę metų prižiūrinti ir puoselėjanti Lina Lukošienė kariams linkėjo būti akmeniu, net jei ir nedideliu. Nes nedidelis akmuo – didelius vežimus išverčia.
„Linkiu būti tokiais stipriais akmenimis, kad išvirstų visi okupacinių ar kitokių blogų tikslų turintys vežimai“, – sakė moteris.
Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis Jono Žemaičio – Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.
Bunkeris vadinamas „prezidentūra”, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę Jonas Žemaitis – Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės Prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
Paskutinis ketvirtojo Lietuvos Prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.
Atsarginis bunkeris buvo paruoštas visai netoli, už gero kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.
„Prezidentūrą” Šimkaičių miške 1992 m. surado du patriotiškai nusiteikę Girdžių gyventojai -Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Kasmet prie Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.
