Net 59 proc. gyventojų sako ketinantys palikti antrąją pensijų pakopą, nuo kitų metų leidus išsiimti sukauptas lėšas, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Dalis išsiimtų pinigų gali nukeliauti žemės sklypų pirkimui, prognozuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2025 metų rugpjūčio 21–rugsėjo 2 d. LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 114 atrankos taškų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Net 59 proc. kaupiančiųjų atsakė ketinantys stabdyti kaupimą ir atsiimti savo sukauptas lėšas.
- Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija mano, kad lėšas atsiims apie 40 proc. kaupiančiųjų
- Apie pusė žmonių, kurie atsiims pinigus, juos skirs investavimui. Labiausiai tikėtina į žemės sklypus ar nekilnojamąjį turtą, sako A. Izgorodinas.
Nuo 2026 m. įsigalioja nauji pakeitimai, susiję su antrąja pensijų pakopa. Vienas svarbiausių – leidimas žmonėms išsiimti sukauptus pinigus.
LRT užsakymu atliktoje apklausoje buvo klausiama, ar asmuo ketina stabdyti kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje ir atsiimti sukauptas lėšas.
Net 59 proc. kaupiančiųjų atsakė ketinantys stabdyti kaupimą ir atsiimti sukauptas lėšas. Tai kiek dažniau vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą.
Pavyzdžiui, Estijoje įgyvendinus panašią reformą sukauptus pinigus atsiėmė per 30 proc. asmenų.
Pensijų kaupimo programoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,43 mln. žmonių, iš jų apie 780 tūkst. – aktyviai. Iš viso pensijų fonduose sukaupta per 9 mlrd. eurų.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | D. Umbraso / LRT nuotr.
32 proc. respondentų atsakė neketinantys stabdyti kaupimo antrojoje pensijų pakopoje – tai dažniau kaupiantis lėšas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei didžiausias (per 2 000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, vadovai ir bedarbiai, respondentai, kurių šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pagerėjo.
80 proc. palaiko pakeitimus
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie pritaria Seimo priimtam sprendimui leisti atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas.
Net 80 proc. apklaustųjų atsakė palaikantys tokį sprendimą (44 proc. tam visiškai pritaria ir dar 36 proc. greičiau pritaria).
Tokiam sprendimui daugiau už kitus pritaria 50–64 metų žmonės (pusė iš jų tam visiškai pritaria), kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, specialistai ir tarnautojai bei darbininkai ir ūkininkai, gyventojai, kurie kaupia lėšas antrojoje pensijų pakopoje (pritaria devyni iš dešimties).
Seimo priimtam sprendimui nepritariantys nurodė 9 proc. apklaustų gyventojų (2 proc. visiškai nepritaria ir 7 proc. greičiau nepritaria). Tai santykinai kiek labiau didmiesčių gyventojai, vadovai, kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai.
11 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Mano, kad pirks žemės sklypus
„Asmeniškai tikėčiausi mažesnių skaičių“, – paklaustas, ar realu, kad apie 60 proc. žmonių galėtų atsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos, sako banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Aleksandras Izgorodinas | E. Blažio / LRT nuotr.
Jis prognozuoja, kad apie pusę gyventojų, kurie išsiims pinigus, tikėtina, juos investuos, o ne leis vartojimui. Pagrindinis investicinis pirkinys, mano ekonomistas, bus žemės sklypai.
„Tarp investicijų dominuos žemės sklypai, nekilnojamasis turtas. Mes nekalbame apie milžiniškas sumas, kurias atsiims žmonės, todėl iš jų nebus galima įsigyti viso buto. Bet tai galbūt taps kažkieno pradiniu įnašu būstui įsigyti. Tuo tarpu žemės sklypai turėtų būti populiaresni, nes jų kainos mažesnės“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Tarp investicijų dominuos žemės sklypai, nekilnojamasis turtas
A. Izgorodinas
Antroji kategorija žmonių išsiimtas lėšas skirs brangesnių prekių segmentui. Vienas tokių – automobiliai.
Automobilių turgus | E. Blažio / LRT nuotr.
„Manau, kiti metai tikrai bus labai geri automobilių pardavėjams. Taip pat kažkieno brangiu pirkiniu gali tapti prabangios atostogos, kelionės“, – spėja ekonomistas.
Manau, kad kiti metai tikrai bus labai geri automobilių pardavėjams
A. Izgorodinas
Trečioji kategorija, A. Izgorodino teigimu, – asmenys, kurie skirs pinigus būstui ir buičiai atnaujinti – pirks buitinę techniką, baldus, remontuos namus ir gerins aplinką.
Po gero vakarėlio – sunkios pagirios?
Ekonomisto teigimu, bet kokiu atveju trumpuoju laikotarpiu galimybė išsiimti pinigus turės teigiamą efektą šalies ekonomikai. Tačiau po smagaus vakarėlio – gali ateiti sunkios pagirios.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | E. Blažio / LRT nuotr.
„Kitų metų ekonomikos prognozę „Citadele“ gerina 0,7 proc. punkto. Dar birželį planavome, kad augimas kitąmet sieks 2,3 proc., o dabar prognozuojame, kad augimas sieks 3 proc. Faktas, kad jei žmonės pinigų neišsiimtų, mes neturėtume, kaip gerinti tos prognozės.
Tačiau tuo stipriai džiaugtis nereikėtų, nes po tokių gerų metų visada ateina vadinamosios pagirios. Tai yra didžiausia rizika. Dalis prekių, kurias įsigis žmonės, yra ilgo vartojimo. Vadinasi, jie tų prekių vėliau nepirks. Tad 2027 m. gali būti gerokai prastesni, nei mes planuojame dabar“, – įspėja A. Izgorodinas.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | E. Blažio / LRT nuotr.
Vis dėlto labiausiai ekonomistas baiminasi, kad dalį išsiimtų lėšų žmonės tiesiog „pravalgys“.
„Tiesiog išleis tuos pinigus vartojimui, pasimėgaus geresniu gyvenimu savo ateities pensijos sąskaita“, – nuogąstauja ekonomistas.
R. Lazutka: juoda diena žmogui gali ateiti ir nesulaukus 65 metų
Savo ruožtu ekonomistas, profesorius Romas Lazutka pažymi, kad kol kas tikrai nėra aišku, kiek žmonių galėtų atsiimti savo sukauptus pinigus.
„Dalis žmonių dar nėra priėmę sprendimo, be to, atsiimti tuos pinigus bus galima dvejus metus, tad finansinė žmonių situacija per tą laiką gali pasikeisti. (…) Yra žmonių, (…) kurie dar net nežino, kiek pinigų yra sukaupę. Nėra pasitikrinę, kiek galėtų atsiimti. Tokia apklausa daugiau rodo žmonių nusistatymą prieš antrąją pakopą, kad jie ja nepasitiki“, – mano profesorius.
Romas Lazutka | V. Raupelio / LRT nuotr.
Tą atspindi ir apklausos rezultatai, net 80 proc. asmenų vertina teigimai leidimą atsiimti sukauptas lėšas.
„Esminis dalykas yra fondų rezultatai. Antroji pakopa veikia 20 metų ir tai gana ilgas laikas. Žmonės mato, kad vidutinis anuitetas šiuo metu yra 65 eurai (didžiausias – 365 eurai – LRT). Tuo metu „Sodros“ pensija yra daug didesnė ir tai žmonės mato. Jie galvoja: jei iš „Sodros“ gaunu 1 000 eurų pensiją, tai ką pakeis tie papildomi 65 eurai iš antrosios pakopos (tiesa, reikia pastebėti, kad asmenų įmokos į antrąją pakopą yra mažesnės nei „Sodrai“ – LRT)“, – sako R. Lazutka.
Be to, dalies kaupiančiųjų padėtis nuo kaupimo pradžios stipriai pasikeičia ir kaupti nebeatrodo taip patrauklu.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | E. Blažio / LRT nuotr.
„Dažniausiai kaupti įsirašo jauni žmonės, jie gali gyventi su tėvais, būti pradėję dirbti studentai. Tie keliasdešimt eurų, kuriuos skiria kaupimui, jiems nėra reikšmingi pinigai. Tačiau vėliau situacija pasikeičia. Asmuo mato, kad jo sąskaitoje yra kokie 5–7 tūkst. eurų ir jis į juos teisę įgis tik po 20–30 metų, nors yra pirkinių, kurių jam reikia dabar. (…) Žmonės, kaupdami pinigus, nori turėti galimybę juos panaudoti, jei kažkas nutiktų su jų sveikata, artimųjų sveikata ar atsirastų koks pirkinys. Tarkim, reikia dantų protezų, reikia pakeisti seną automobilį, kurį išlaikyti labai brangu. Ta juoda diena žmogui gali ateiti ir nesulaukus 65 metų“, – pastebi ekonomistas.
Žmonės, kaupdami pinigus, nori turėti galimybę juos panaudoti, jei kas nutiktų su jų sveikata, artimųjų sveikata ar atsirastų koks pirkinys.
R. Lazutka
Čia verta pastebėti, kad nuo kitų metų įsigalioja ir daugiau su pensijų kaupimu susijusių pakeitimų. Pavyzdžiui, dingsta automatinis įtraukimas. Be to, kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei žmogus pats įmokėjo į pensijų fondus, jei žmogus neteko 70–100 proc. darbingumo, serga sunkia liga arba jam reikalinga paliatyvioji pagalba – visi pinigai gali būti išmokėti be atskaitymų ir gyventojų pajamų mokesčio.
Siūlo naikinti valstybės indėlį
R. Lazutka tikina nesantis antrosios pakopos priešininkas, tačiau mato ydų, kurias reikia taisyti.
Be jau kelių išspręstų, yra dar ir nepaliestų klausimų. Pavyzdžiui, profesorius mano, kad valstybė neturėtų papildomai skatinti kaupimo programoje dalyvaujančių asmenų.
LRT.lt primena, kad valstybė kaupimo programoje dalyvaujantiems moka 1,5 proc. dydžio skatinamąją įmoką nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet ji siekia 30,33 euro, o valstybės biudžetui tai atsieis per 250 mln. eurų.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Valstybės finansavimas nėra niekaip pateisinamas. (…) Tai papildomos išlaidos mokesčių mokėtojams, kurie nekaupia. Tai nėra teisinga jų atžvilgiu. O jei kauptų visi gyventojai, tai kokia prasmė? Kad būtų surinkti iš žmonių mokesčiai ir atiduoti jiems įmokų pavidalu?“ – retoriškai klausia ekonomistas.
Beje, apie tai, kad reikia naikinti valstybės indėlį kaupiantiesiems antrojoje pakopoje, yra pasisakęs ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
R. Lazutka taip pat siūlo viso kaupimo antrojoje pakopoje metu žmonėms leisti pasitraukti ir atsiimti pinigus.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Žmonių situacija gyvenime keičiasi. Būdami 40–50 metų jie gali būti mažiau finansiškai saugūs nei 65 metų, kada pradeda veikti „Sodros“ sistema. (…) Jei žmonės pamatytų, kad gali kaupti ir bet kada išsiimti pinigus, tai jiems būtų daug patogesnis instrumentas“, – siūlo ekonomistas R. Lazutka.
Žmonių situacija gyvenime keičiasi. Būdami 40–50 metų jie gali būti mažiau finansiškai saugūs nei 65 metų, kada pradeda veikti „Sodros“ sistema.
R. Lazutka
Pensijų fondai, ekonomisto teigimu, bandydami išlaikyti kaupiančiuosius, galėtų pradėti siūlyti skolinimo instrumentus. Pavyzdžiui, jei asmeniui reikia pinigų, užuot juos išsiėmus iš antrosios pakopos, kaupimo bendrovės galėtų jiems siūlyti lengvatines paskolas.
Be to, R. Lazutka neatmeta galimybės turėti ir profesinius pensijų kaupimo fondus. Profesiniai pensijų kaupimo fondai – tai specialūs pensijų fondai, skirti tam tikrų profesijų ar sektorių darbuotojams, dažniausiai finansuojami darbdavių (kartais ir kartu su darbuotojais).
„Kažkada esame siūlę ministerijai, kad būtų galima pradėti nuo mokslo darbuotojų, dėstytojų, mokytojų. (…) Galima būtų nuo čia pradėti, nes tai valstybinis sektorius ir būtų lengviau sukurti sistemą“, – svarsto R. Lazutka.
LIPFA mano, kad pasitrauks apie 40 proc.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pažymi, kad apklausų rezultatų dėl to, kiek žmonių gali palikti antrąją pensijų sistemos pakopą, jau yra įvairių ir gana nemažai. Nuomonių – dar daugiau.
„Vis dėlto, mūsų vertinimu, pasitrauksiančiųjų dalis galėtų siekti apie 40 proc. nuo visų šiuo metu papildomai kaupiančių antrojoje pakopoje. Panašų skaičių mini ir Lietuvos bankas. Be to, panašus skaičius žmonių iš savanoriško papildomo kaupimo pensijai pasitraukė Estijoje, kai prieš kelerius metus tokia galimybė žmonėms buvo suteikta“, – akcentuoja T. Gudaitis.
Tadas Gudaitis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje šių metų pradžioje dar tik pristatant galimus pensijų sistemos pakeitimus, dabartinė premjerė I. Ruginienė kalbėjo apie 20 proc. galbūt pasitrauksiančiųjų iš antrosios pakopos, tačiau po pakeitimų priėmimo šios prognozės buvo pakoreguotos ir dabar iš Vyriausybės girdime vertinimą, kad šis skaičius gali siekti apie 40 proc.
T. Gudaitis, paklaustas, ar dėl sumažėjusio kaupiančiųjų skaičius gali didėti pensijų fondų mokesčiai, pažymi, kad taip būti neturėtų.
„Administravimo mokestis didėti neturėtų, nors, žinoma, už atskirų pensijų fondų valdymo bendrovių sprendimus garantuoti negalime. Taip pat galima priminti, kad viršutinė administravimo mokesčio riba yra apibrėžta įstatymu, tad baimintis kažkokio drastiško mokesčio didėjimo tikrai nėra pagrindo“, – priduria T. Gudaitis.
Lietuvos bankas: pinigai bus leidžiami prekėms ir paslaugoms įsigyti
Savo ruožtu Lietuvos bankas prognozuoja, kad gyventojams leidus atsiimti sukauptas lėšas šie tai padarytų per dvi bangas.
Pirmoji banga bus 2026 m. pirmąjį pusmetį, kada įsigalios įstatymų pakeitimai. Tuo tarpu antroji banga bus 2027 m. antrąjį pusmetį, prieš užsidarant galimybių langui atsiimti lėšas.
„Manome, kad per pirmąjį 2026 m. pusmetį iš antrosios pakopos pasitrauks 20 proc. dalyvių, kurie atsiimtų apie 1,13 mlrd. eurų sukauptų lėšų“, – prognozuoja Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Gediminas Šimkus | D. Umbrasas / LRT
Jis skaičiuoja, kad tai Lietuvos ekonomikos augimą 2026 m. gali paspartinti 0,5 proc. punkto, iki 3,2 proc.
„Tuo tarpu 2027 m. galime turėti 0,6 proc. punkto lėtesnį ekonomikos augimą, negu kad reformos nebūtų“, – sako G. Šimkus.
„Be to, manome, kad 90 proc. lėšas atsiimsiančių asmenų, ypač su pirmąja banga, bus mažiau pasiturintys. Todėl didžiąją dalį lėšų jie išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti, o ne investuoti ir taupyti“, – priduria Lietuvos banko vadovas.
Pinigų lietus gali turėti įtakos ir infliacijai, kuri dėl išsiimtų sukauptų pinigų infliaciją 2026 m. gali padidinti 0,2 proc. punkto.
Įsigalioja ir daugiau pakeitimų
LRT.lt primena, kad 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.
Svarbu atminti, kad žmonių sąskaitas pasieks ne visa ten sukaupta suma – prieš tai iš jos bus atimtos „Sodros“ ir skatinamosios valstybės biudžeto įmokos.
Plačiau apie tai, kiek lėšų galėsite atsiimti iš antrosios pakopos, galite skaityti čia.
Nuo 2026 m. įsigalioja ir daugiau su kaupimu antrojoje pakopoje susijusių pakeitimų. Pavyzdžiui, nebeliks privalomo įtraukimo.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | V. Raupelio / LRT nuotr.
Apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Gyventojai dalį sukauptų lėšų galės atsiimti ir po 2028 m. pasibaigsiančio pereinamojo laikotarpio, tačiau tada galios tam tikri apribojimai ir atskaitymai.
Vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėta suma). Tokiu atveju GPM mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. išsiėmimo atskaitymas.
Likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, visą sukauptą sumą atsiimti bus galima asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta ir tada, kai kaupti tampa sunku arba nebėra tikslo (netekus 70–100 proc. dalyvumo, nustačius sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, nustačius paliatyviosios pagalbos poreikį).
ir pasipils ruskiu skambuciai i telefus tipo is banko,policijos,savivaldybes ir reikalaus pinigu is naivuoliu kurie atiduos visus pinigus o paskui begs i policija skustis kad juos apvoge