Kuo ypatingas žydų valgomas maistas ir ko galbūt galėtume pasimokyti iš labai sveika vadinamos žydiškos virtuvės, susivokti padės jurbarkietės gidės Nijolės Paulikienės parengta edukacija „Košerinio maisto paslaptys“. Edukacija – ne tik norintiems paragauti pagal „košer“ taisykles pagamintų patiekalų, bet ir išgliaudyti vieną kitą intriguojančią miesto istorijos detalę – pavyzdžiui, kodėl gražiosios Jurbarko sinagogos kieme buvo įsikūrusi skerdykla
Skirtingi papročiai ir valgiai
„Šalom!“ – sveikinasi su edukacijos dalyviais gidė Nijolė ir linki paragavus košerinio maisto pasijusti kaip rojuje. Mat šio hebrajiško žodžio, kuriuo sveikinasi judėjai, yra kelios reikšmės: viena – „sveikas, būk ramus!“, kita – „gyvenk kaip rojuje!“.
Kiekvienos tautos skirtingi papročiai ir kitokie šventiniai patiekalai. Judėjai švenčia penkias religines šventes, o košerinis maistas – kasdien ant jų stalo.
„Per Naujuosius metus – Roš ha-šana žydų tautos žmonės eina ant tiltuko ir iš kišenių išpurto visus trupinius, kad atsikratytų nuodėmių, paskui valgo farširuotą žuvį – būtinai su galva, kad paties galva nebūtų kvaila, ir obuolius su medumi – kad visi metai būtų saldūs.
Buvome su kolektyvu..
Labai nusivylėmė!
Apmaudu, kai nei aplinka sutvarkyta, nei stalas švariai paruoštas. O juo lab maistas…
Neverta!