Spalio 23 d. Tauragės kultūros centre vyko Nacionalinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas 2025“ Tauragės apskrities regioninio turo darbų paroda, kurioje išrinkti nacionalinio etninės kultūros konkurso dalyviai. Šiemet Tauragės apskričiai atstovaus du kūrėjai: medžio drožėjas Nerijus Alšauskas, pristatęs skulptūrų ciklą „Kaimo istorijos“, ir smalininkietė Edita Jurkšaitienė, pateikusi išskirtinę Mažosios Lietuvos delmonų kolekciją.
Nuo mokinių darbų – iki savos kūrybos
Edita Jurkšaitienė – Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja, jau daugelį metų dirba su jaunimu. Jos kelias į tautodailę prasidėjo dar tada, kai ruošdavo mokinius įvairioms etnokultūros parodoms. „Kad galėčiau geriau mokyti, pati pradėjau gilintis į tautinio paveldo subtilybes – siuvinėjimą, audimą, simboliką. Ruošiau vaikus regioninei parodai „Sidabro vainikėlis“. Dviejų mergaičių darbai pateko į respublikinį turą ir buvo įvertinti aukštais balais“, – pasakoja ji.
Edita delmonais susidomėjo prieš dešimtmetį. „Mano kūrybinis kelias prasidėjo nuo mažų eksperimentų, kol pamažu išsivystė savitas braižas“, – sako E. Jurkšaitienė.
„Aukso vainiko“ parodoje Edita dalyvauja antrąkart. 2022 metais jos darbai buvo įvertinti specialiuoju prizu. „Labiausiai tuomet mano darbuose pritrūko savitumo. Kai pirmą kartą dalyvavau, dar neturėjau to išskirtinumo, kuris dabar tapo mano kūrybos ženklu. Supratusi tuomet padarytas klaidas ir iš jų pasimokiusi, šiemet į konkursą atėjau jau kaip labiau patyrusi meistrė“, – pasakoja Edita.
Ji priduria, kad šiame konkurse yra labai svarbu išlaikyti individualumą ir autentiškumą: „Jeigu pažiūrėtume archyvus, daugelis darbų yra panašūs, juos galima nesunkiai nukopijuoti. Tad mano tikslas buvo sukurti kažką, kas tikrai būtų išskirtinai mano.“
Editos kuriami delmonai – mažos, siuvinėtos rankinės, kurios kadaise buvo neatskiriama Mažosios Lietuvos moterų tautinio kostiumo dalis. „Delmonas – tai tarsi mažytė kišenė, kurioje moterys laikydavo smulkmenas, maldaknyges ar net slapčia rašytus laiškus. Šiandien tai ir gražus aksesuaras, ir istorijos ženklas“, – sako kūrėja.
Edita siekia ne tik atkurti autentiškus delmonų raštus, bet ir pritaikyti juos šiuolaikiniam pasauliui. „Delmonas gali būti puikiai derinamas prie šiuolaikinių drabužių – atrodo įdomiai ir išskirtinai“, – šypsosi Edita.
Autentiškumo paieškos
Regioniniame parodos ture tautodailininkai pristatė įvairius darbus: nuo medžio drožėjų kūrinių iki riešinių, pirštinių, megztų kojinių ir gintaro dirbinių. Tačiau E. Jurkšaitienės darbai išsiskyrė ypatingu etnokultūriniu tikslumu.
„Kai kuri tautinį atributą, būtina žinoti, kas tam kraštui būdinga – koks ornamentas, kokios spalvos, kryptys, formos. Mažosios Lietuvos delmonai turi savo braižą, o mano tikslas – jį išlaikyti“, – pabrėžia Edita.
Kurdama delmonus autorė remiasi etnologės dr. Elenos Matulionienės disertacija, kurioje išsamiai aprašyti Mažosios Lietuvos regiono delmonai. Po renginio etnologė, kuri taip pat buvo ir viena iš parodos vertintojų, Editai pateikė nemažai naudingų ir įdomių pastabų – drąsiau rinktis ryškesnius atspalvius, eksperimentuoti su medžiagomis.
Paklausta, kiek užtrunka sukurti delmoną, moteris patikino, kad sudėtingesnio rašto kūrimui dažnai vienos savaitės neužtenka. „Kartais pradedi siuvinėti, bet pamatai – spalvos nesiderina, audinys netinka. Tada viską tenka keisti. Tačiau kai įsijauti, laiko tiesiog neskaičiuoji“, – pasakoja E. Jurkšaitienė.
Eskizus ji piešia pati, semdamasi įkvėpimo iš senųjų pavyzdžių, tačiau niekada jų nekopijuoja. „Man svarbu išlaikyti autentiškumą, bet kartu įdėti ir savo rankos ženklą – tą, ko dalyvaudama pirmą kartą pritrūkau“, – pripažįsta kūrėja.
Laukia respublikinis etapas
Gruodžio 3 d. šalia Trakų esančiame Užutrakio dvare startuos nacionalinė „Aukso vainiko“ paroda, o laureatai bus paskelbti per Trijų karalių šventę. Edita sako jau paruošusi savo darbus kelionei.
Tiek į regioninį, tiek į respublikinį konkurso turus Edita vyksta jausdama stiprų savo kolektyvo – Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos bendruomenės palaikymą. „Atstovauju šiame konkurse ne tik save, bet ir mūsų mokyklai bei visam Mažosios Lietuvos kraštui. Esu dėkinga mokyklos direktorei Inai Budrienei ne tik už paskatinimą dalyvauti, bet ir už nuolatinį palaikymą bei padrąsinimą“, – sakė delmonų kūrėja E. Jurkšaitienė.
Janina Sabataitienė



























Sužibėjo ir delmonai ir Edita