Lapkričio 7-oji Veliuonos bendruomenei buvo ypatinga diena – pristatyta nauja knyga „Veliuonos krašto šimtmečio istorija, 1925-2025 m. Seniūnija, valsčius, parapija“. Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas, ėmęsis iniciatyvos išleisti šią knygą, sulaukė didelio palaikymo – rašė Veliuonos seniūnijos ir krašto žmonės, daugiau kaip pusė šimto autorių.
„Tai, kas yra šioje knygoje – visų mūsų darbas, – sakė G. Klangauskas. – Šioje knygoje yra 65 straipsniai, kuriuos parašė 51 autorius. Be jų buvo dar 49, kurie teikė informaciją, pasakojo, davė nuotraukų, atvirukų, dokumentų, ar šiaip konsultavo rašančiuosius šitą istoriją. Taigi, be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi jumis. Knygoje 378 puslapiai. Kai pradžioje rinkomės, sakėm, gal sudėsim kokius du šimtus puslapėlių ir taip įvykdysim įsipareigojimą projektui, o išėjo, kaip matote, su dideliu perviršiu“, – knygos rengimo kasdienybę apibūdino muziejininkas.
Pristatant knygą paminėta, kad ją rašė įvairių profesijų ir specialybių žmonės: seniūnas ir seniūnijos darbuotojai, mokytojai, žurnalistai, istorikai, kraštotyrininkai, muziejininkai, rašytojai, literatai, namų šeimininkės, bibliotekininkės ir daugelis kitų Veliuonos krašto žmonių prisilietė prie šios knygos. Įdomus ir rašiusiųjų amžius, įdomi ir autorių geografija.
„Ieškojom rašančiųjų ne tik Veliuonoje, bet ir svetur išvykusių veliuoniškių. Žmonės atsiliepė iš Vilniaus, Kauno, Vilkijos, iš Palangos. O ką jau šnekėt apie buvusius kaimus, kurių buvusių pavadinimų gal dar esame negirdėję“, – sakė G. Klangauskas ir, atsiprašęs tų, kurių straipsniai nepateko į knygą, išreiškė viltį, kad ateityje dar bus knygų, nes Veliuonos istorija yra begalinė, o neaprašytų Veliuonos krašto vertų atminti istorijų yra labai daug.
Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta, sveikinęs bendruomenę, rankose laikančią naująją knygą, pabrėžė, kad didžiulė vertybė Veliuonos kraštui yra pats Gediminas Klangauskas. „Be jo entuziazmo, be jo užsispyrimo nebūtų ir knygos“, – dėkodamas muziejininkui sakė seniūnas.
Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus pabrėžė, kad pati Veliuona yra kaip muziejus. Įžymiojo Lietuvos miestelio bendruomenė savo istoriją kuria nuo pat Vytauto laikų, pasakodami Lietuvai apie Veliuoną, o knyga yra tarsi paminklas, pristatantis netolimą šio krašto praeitį ir dabartį.
Nors knygos pavadinimas skelbia, kad ji skirta paskutiniojo Veliuonos šimtmečio – 1925-2025 metų įvykiams, tačiau dažnose aplinkinių kaimų istorijose užsimenamos ir ankstesnės ištakos. Kalbant apie Veliuoną sunku išvengti atramos paieškų gilioje senovėje, kai ji garsėjo kaip viena svarbiausių lietuvių žemių vietų – vien garsioji pilis Junigeda nuo 1315 metų jau vadinama Veliuonos pilimi, o pats miestas istorijoje žinomas jau nuo 1291 metų.
Naujosios knygos šimtmetis prasideda 1925 m., kai ant Gedimino kapo piliakalnio įvyko Pirmasis lietuvių tautos suvažiavimas ir pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, 1930 m. paminėtas Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejus ir miestelio centre jam pastatytas paminklas.
Tarp susirinkusiųjų į iškilmingą knygos pristatymą, daugelis buvo jos straipsnių autoriai. Tad kalbos sukosi ir apie į knygą sudėtus tekstus, ir apie iškilusius kitus istorinius faktus. Veliuonietis rašytojas Gasparas Aleksa labai vaizdžiai pateikė išsamų čia pat esančio Antkalnės kaimo vaizdą nuo praėjusio amžiaus pradžios iki pat sovietinių kolchozinių laikų per savo vaikystės ir paauglystės prisiminimus. O Klangių kaimo istoriją ir jo pavadinimo kilmės legendą susirinkusiesiems įtaigiai papasakojo Jurbarko krašto muziejaus padalinio, Klangių etnografinės sodybos darbuotoja Kristina Ragaliauskienė bei kiti autoriai, ar patys parašę, ar apie jiems žinomus įvykius papasakoję, suradę istorinių nuotraukų ir kitokių dokumentų.
Knygoje nesusisaistoma su svarbiausiais Veliuonos krašto istoriniais faktais, o imtasi parodyti krašto gyvenimą per kaimų istorijas, atskirų šeimų kasdienį gyvenimą. Tai daro knygą ne moksliniu veikalu, į ką lyg ir pretenduoja pavadinimas, bet lengvai skaitomais pasakojimais, iš kurių susidėlioja įtaigus šio krašto žmonių gyvenimo ir kai kurių įvykių paveikslas. Tuo siekiama paskatinti gyventojus labiau domėtis savo šeimos, giminės, miestelio ar gimtojo kaimo istorija, išvykusiems gyventi svetur – pažadinti tėviškės ilgesio jausmus.
Knyga išleista vykdant tokio pat pavadinimo projektą, apimantį ne tik jos leidybą, susitikimus su visuomene, išleisti Veliuonai skirtą medalį ir kitas veiklas.
Veliuonos seniūnas E. Mikšta ir muziejininkas G. Klangauskas į knygą sudėtų straipsnių autoriams įteikė po knygą, dalį veliuoniškių už aktyvų dalyvavimą leidyboje ir Veliuonos vardo garsinimą apdovanojo seniūnijos ir muziejaus padėkos raštais ir šiai progai nukaldintu Veliuonos medaliu.
Naujosios knygos tiražas – tik150 egz. Tačiau knyga jau pasklido po Veliuoną ir plačiau. Tad galima tikėtis, kad ja besidomintieji skaitytojai knygą ras ir bibliotekose. Knygos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Jurbarko r. savivaldybė, Jurbarko krašto muziejus, Veliuonos parapija.
Gintautas Šimboras
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
anuomet lt miesteliuose pagrinde zydai gyveno o lietuviai kaimuose