„Sunerimti reikėjo vakar“: demografinę krizę siūloma spręsti išmokomis, gaivinant regionus (3)

Lietuva susiduria su demografine krize – pernai gimė beveik 11 tūkstančių mažiau vaikų nei prieš dešimtmetį. Pasak iniciatyvos „Auginu Lietuvą“, šeimos nenori susilaukti vaikų dėl finansinio nestabilumo, nepastovių santykių, noro siekti asmeninių tikslų. Politikai skatina kuo skubiau gaivinti regionus, keisti migracijos politiką, gerinti dirbtinio apvaisinimo prieinamumą ir didinti išmokas šeimoms.

Rokiškio rajone per mėnesį mirė penkis kartus daugiau žmonių nei gimė. Susituokė 6 poros, tačiau tiek pat ir išsiskyrė. Tokie rodikliai neramina rokiškėnus bei svarsto, kas galėjo lemti tokius skaičius.

„Algos mažos, tai pirma problema, nes vaiką išauginti žinot, kiek kainuoja?“ – sako Rokiškio gyventoja.

„Išvažiuoja visas jaunimas į miestus, o čia lieka seneliai“, – svarsto Rokiškio gyventojas.

Demografinė krizė – visoje šalyje. Prieš dešimtmetį Lietuvoje gimė kiek daugiau nei 30 tūkstančių vaikų, pernai pasaulį išvydo beveik 11 tūkstančių mažiau kūdikių. O nuo nepriklausomybės pradžios šalies gyventojų skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Pasak iniciatyvos „Auginu Lietuvą“, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų demografinę situaciją vertina blogai.

„Šeimos renkasi neturėti vaikų, nes jos jaučiasi neužtikrintos būtent finansine prasme, jaučia, kad jos nori daugiau laisvės, daugiau keliauti, daugiau laiko skirti sau. Apskritai bijo pokyčio pačio turėti šeimą. 10 procentų renkasi neturėti vaikų dėl karo baimės“, – sako iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Radzevičienė.

„Mes turime neigiamą natūralios gyventojų kaitos rodiklį apie minus 20 tūkstančių kasmet ir jį kompensuoja teigiami migracijos srautai“, – teigia Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys.

Gimstamumas blogesnis regionuose, kur įsikuria ir vis mažiau jaunų moterų. Anot Savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio, kovojant su emigracijos pasekmėmis, būtina kuo greičiau ieškoti būdų, kaip atgaivinti regionus.

Naujagimis, asociatyvi nuotr. | „Pixabay” nuotr.

„Vienas iš svarbiausių dalykų yra būtent darbo vietų, gerai apmokamų darbo vietų kūrimas regionuose. Tai yra gamybos perkėlimas iš didžiųjų miestų į regionus“, – tikina A. Klišonis.

Pasak Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, sunerimti reikėjo vakar. Sako, dėl blogėjančios demografinės situacijos pirmiausia ims trūkti darbo jėgos.

„Spartus senėjimas ne tik bendrai visuomenėje jaučiamas, jis jaučiamas ir sveikatos sektoriuje. Sveikatos sistemoje mes matome, kad jau dabar apie pusė arba kas antra slaugytoja yra vyresnė nei 55 metų“, – situaciją komentuoja ji.

Marija Jakubauskienė | V. Raupelio / LRT nuotr.

Politikai kalba – būtini strateginiai sprendimai, kaip didinti gimstamumą, keisti migracijos politiką, gerinti pagalbinio apvaisinimo prieinamumą.

„Mes dirbame ties tuo, kad ir indikacijos būtų praplėstos, ir priartėtų galimybė gauti pagalbinį apvaisinimą toms šeimoms, kurioms jis yra reikalingas“, – sako sveikatos apsaugos ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė žada plėsti šeimų, kurios gali gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, ratą.

„Plečiame aprėptį ir išmoką gaus ne tik du dirbantys tėvai, bet galės ir, pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų dirba, o kitas yra studentas ar besimokantis profesinėje mokykloje, rezidentūroje ar doktorantūroje“, – teigia ministrė.

Jūratė Zailskienė | V. Raupelio / LRT nuotr.

„Auginu Lietuvą“ įkūrėja skatina daugiau dėmesio skirti neišnešiotiems naujagimiams, diegti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus, kurie užtikrina paslaugų prieinamumą regionuose.

„Kurie būtent ir užtikrina paslaugų prieinamumą regionuose, kurie, suprantam, kad traukiasi, kad ligoninės užsidaro, kad yra pakankamai rizikinga susilaukti naujagimio, nes nežinome, kaip bus pasiekiamos paslaugos“, – tikina iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ įkūrėja.

Demografinė krizė – ne tik Lietuvoje. Eurostato duomenimis, 2023-aisiais Europos Sąjungoje gimė beveik pusšešto procento mažiau kūdikių nei metais anksčiau.