Stichinė nelaimė, oro pavojus ar kita grėsmė? LRT.lt vienoje vietoje pateikia svarbiausią informaciją, kurią pravartu žinoti ekstremalios situacijos atveju: ką turime būti pasiruošę 72 valandoms, ką žinoti apie pirmąją pagalbą, šeimos planą ir kitus svarbiausius dalykus.
LRT.lt išskyrė kelias galimas ekstremalias situacijas ir paaiškina, kaip elgtis kiekvienos iš jų atveju. Tekste taip pat pateikiame svarbiausią informaciją apie namų darbus – ką turime pasiruošti iš anksto, kad įvairios nelaimės ir ekstremalios situacijos keltų kaip įmanoma mažiau įtampos ir praeitų sklandžiau.
Į LRT.lt klausimus atsako Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės civilinės saugos šaulių kuopos vadas dr. Gabrielius Edvinas Klimenka.
Gabrielius Edvinas Klimenka | LRT stop kadras
Kaip elgtis paskelbus oro pavojų?
Pastaruoju metu gyventojus vis mažiau stebina į Lietuvą įskridę dronai. Tačiau oro pavojus gali būti įvairus. Pasak G. E. Klimenkos, oro pavojaus atveju pavojingiausia likti lauke. Net jei dronas ar kitas skraidantis objektas į mus nepataikys tiesiogiai, galime nukentėti nuo skeveldrų, šukių ar atskriejusių daiktų.
Jei skelbiamas geltonas oro pavojaus lygis, reikėtų pasiruošti išvykimo krepšį ar bent susirasti dokumentus, vandens, šiek tiek maisto ir įkraunamą bateriją (powerbanką), šiltą apklotą. Paskelbus raudoną oro pavojų, reikia nedelsiant judėti į priedangą.
Jei iki priedangos tektų ilgai eiti arba nėra galimybės ją pasiekti, G. E. Klimenka rekomenduoja slėptis namuose. Reikėtų, kad žmogų nuo lauko skirtų bent dvi pastato sienos, todėl galima slėptis vonioje ar kitame kambaryje, kuris yra labiau apsaugotas. Pasak šaulio, jokiu būdu negalima likti prie langų, kadangi smūgio banga gali susprogdinti langus, o skriejančios šukės ar skeveldros gali stipriai sužaloti.
Kaip elgtis oro pavojaus metu? | LRT paveikslėlis
Jei droną pamatote būdami lauke, reikėtų kristi ant žemės, jei įmanoma – už kokio nors objekto, kuris apsaugotų nuo smūgio bangos ir skeveldrų. Toks objektas galėtų būti betoninė siena.
„Nors filmuose matome, kad policijos pareigūnai slepiasi už automobilio durelių, nereikėtų taip daryti. Sprogimo banga ir skeveldros gali pereiti kiaurai per automobilį“, – sako G. E. Klimenka.
Radus nukritusį droną, prie jo nereikėtų artintis. Jei įmanoma, teritoriją reikėtų iš karto aptverti, kad niekas neprieitų prie galimai pavojingo drono, ir informuoti 112.
Kaip elgtis oro pavojaus atveju? | LT72 nuotr.
Ką daryti audros atveju?
Civilinės saugos šaulių kuopos vadas G. E. Klimenka pabrėžia, kad, artėjant ar prasidėjus audrai, geriausia nelikti lauke ir prisiglausti patalpoje: „Jei esu miške, man reikėtų kuo greičiau iš jo pasišalinti, nes krinta šakos, jeigu stiprus vėjas, gali skraidyti įvairūs objektai.“
Jei gyvenate privačiame name, reikėtų pažiūrėti, kad lauke esantys daiktai būtų pritvirtinti arba paslėpti, o gyvuliai – suvaryti į tvartus ar kitas patalpas.
„Reikėtų būti kuo toliau nuo langų, nes bet koks objektas gali išdaužti stiklą, o šukės gali smarkiai sužaloti“, – aiškina G. E. Klimenka.
Ką daryti audros atveju? | LRT paveikslėlis
Ką daryti potvynio atveju?
Pasak šaulio, katastrofinis užtvindymas Lietuvoje įsivaizduojamas tik Kaune – tuo atveju, jei būtų pažeista Kauno hidroelektrinė. Visgi mažesnio masto potvyniai galimi ir kituose miestuose.
Pastebėjus potvynio ženklų, G. E. Klimenka ragina apsaugoti savo turtą – kuo aukščiau sukelti įvairius vertingus daiktus, apsaugoti save ir gyvulius.
Ką daryti pūgos atveju?
Kaip pasakoja G. E. Klimenka, stiprios pūgos atveju reikėtų būti viduje, kur saugu. Jei prasidėjus pūgai esate automobilyje, jį reikėtų sustabdyti. Jei šalia yra patalpa, kurioje galima prisiglausti, ar galima pasiprašyti pas žmones, reikėtų tai ir padaryti. Visgi šaulys ragina toli nevažiuoti ieškant prieglobsčio, kadangi matomumas gali būti labai prastas ir kyla avarijos rizika.
„Jei jau esu kažkur laukuose ar miškuose ir vienintelė saugi vieta yra automobilis, tai jame ir reikėtų pralaukti tą laiką“, – sako civilinės saugos šaulių kuopos vadas.
Automobilyje pravartu turėti žvakių ar specialių šiltukų, kurie, reaguodami su oru, šyla.
Kaip elgtis potvynio ir pūgos metu? | LRT paveikslėlis
Ką daryti branduolinės nelaimės atveju?
G. E. Klimenka sako, kad branduolinės nelaimės atveju gyventojai sulauktų pranešimų į telefonus. Šiuose pranešimuose būtų pateikiama visa reikalinga informacija, kaip elgtis.
Jei gyventojams nurodoma likti namuose, reikėtų taip ir daryti. Likę patalpoje, gyventojai turėtų užsandarinti langus ir duris, pavyzdžiui, tarpus apklijuoti lipnia juosta, taip pat išjungti rekuperaciją, kad iš lauko nepatektų užterštas oras.
Jei į namus turi įeiti kitas žmogus, pavyzdžiui, besigelbstintis kaimynas ar artimasis, reikėtų pasidaryti šliuzą, per kurį patenkama į vidų. Čia turėtų būti galima nusiprausti su muilu ir vandeniu, persirengti, kad į vidų patektų kuo mažiau teršalų.
Jei nelaimės atveju institucijos nurodo evakuotis, taip pat reikėtų vykdyti nurodymus. Svarbu ir tai, sako G. E. Klimenka, kad, išgirdę apie branduolinę nelaimę, gyventojai neskubėtų gerti kalio jodido tablečių.
„Dažniausiai dalis žmonių šias tabletes išgeria ne laiku ir dėl to nukenčia. Institucijos nurodo, kada turime išgerti jodido tabletes“, – įspėja šaulys.
Ką daryti branduolinės nelaimės atveju? | LRT paveikslėlis
Ką daryti Lietuvoje prasidėjus karui?
G. E. Klimenka pabrėžia, kad civiliai gyventojai turėtų pasitraukti iš karinių veiksmų zonos. Paprastai atveriami žalieji koridoriai, gyventojai turėtų jais pasinaudoti ir evakuotis.
„Karo metu karo veiksmų zonoje techniškai turėtų būti tik karinės pajėgos. <…> Jei teritorijoje prasideda kariniai veiksmai, o aš nesu kariškis arba į mobilizacijos planus įtrauktas asmuo, manęs toje teritorijoje neturėtų likti.
Nesvarbu, ar vyksta karas, ar yra kita ekstremali situacija, jei esi paveiktoje teritorijoje arba karo zonoje ir neatlieki jokių funkcijų, esi pirmasis, kuris gali žūti. Dažniausiai ekstremaliose situacijose žūva tie, kurie neturi funkcijų, nes jie nežino, kaip elgtis. Pavyzdžiui, retas žmogus, netarnavęs kariuomenėje, žino, kaip elgtis, kai aplink vyksta apšaudymas, sprogimai. Dažniausiai žmonės bėga, elgiasi chaotiškai“, – LRT.lt pasakoja šaulys.
Tad kaip elgtis, kad šansai nukentėti sumažėtų? Pasak G. E. Klimenkos, apšaudymo metu, jei nėra kitos galimybės, reikėtų kristi ant žemės, ieškotis priedangos ir slėptis.
Kitas pavojus karo metu – minos. Kaip pasakoja šaulys, traukdamiesi iš kokios nors Ukrainos teritorijos, rusų kariai užminuoja įvairius daiktus, pavyzdžiui, žaislus. Todėl, priešo kariams palikus teritoriją, svarbu neliesti daiktų, neimti tvarkyti aplinkos, kol jos neapžiūrėjo ekspertai.
Ką daryti prasidėjus karui? | LRT paveikslėlis
Namų darbai
Ką turime būti pasiruošę 72 valandoms?
Pasiruošimas 72 valandoms yra visos Europos koncepcija, kad gyventojas turi būti pasiruošęs išgyventi 72 valandas pats. Kaip atkreipia dėmesį G. E. Klimenka, tai nereiškia, kad valstybei nerūpi jos gyventojai. Paprasčiausiai ekstremalios situacijos metu valstybė gali būti nepajėgi iš karto padėti visiems gyventojams.
Visų pirma, svarbu būti pasiruošus išvykimo krepšį su būtiniausiais daiktais. Šie daiktai praverstų ir tuo atveju, jei kurį laiką tektų praleisti namuose, ir tuo atveju, jei reikėtų evakuotis. Tikėtina, sako G. E. Klimenka, kad evakuacijos atveju Vilniaus gyventojams galiausiai tektų evakuotis pėsčiomis, todėl geriausia, kad išvykimo krepšys būtų kuprinė, kurią būtų patogu nešti.
Po išvykimo krepšį turėtų turėti kiekvienas šeimos narys – jie turėtų būti vienodi, o skirtis tik individualūs reikmenys. Tai reikalinga tam atvejui, jei šeimos nariai vienas nuo kito pasimestų.
Išvykimo krepšyje privalo būti asmens dokumentai, žmogaus kvalifikaciją įrodantys dokumentai, taip pat nuosavybės ir kiti svarbūs dokumentai. Šalia dokumentų reikėtų įsidėti artimųjų nuotraukas – tam atvejui, jei šeimos nariai pasimestų ir jų tektų ieškoti.
Kiekvienas gyventojas taip pat turėtų būti pasiruošęs vaistinėlę su pirmosios pagalbos rinkiniu ir gydytojo paskirtais vaistais. Svarbu, kad vaistų užtektų ne 72 valandoms, o bent savaitei. Pasak G. E. Klimenkos, tai svarbu, jei ekstremalios situacijos metu sutriktų vaistų tiekimo grandinės ar nebūtų galimybės jų įsigyti.
LT72.lt taip pat nurodo, kad vaistinėlėje rekomenduojama turėti antibiotikų, vaistų nuo skausmo, peršalimo, viduriavimo ir virškinimo fermentų. Rekomenduojama turėti ir kvėpavimo takų apsaugą (vienkartinių kaukių arba respiratorių), dezinfekavimo priemonių, tvarsčių, pleistrų, vienkartinių pirštinių. Taip pat patariama turėti sveikatos istorijos kopiją ir naudojamus medicininius prietaisus.
Išvykimo krepšys | D. Umbraso / LRT nuotr.
Išvykimo krepšyje turėtų būti ir paruošti drabužiai – jų turėtų būti tiek, kad žmogus bent kartą galėtų persirengti nuo galvos iki kojų. Svarbu, kad pasiruošti drabužiai atitiktų metų laiką ir būtų patogūs. Pavyzdžiui, batai turėtų būti aukštu aulu, neslidūs.
Civilinės saugos šaulių kuopos vadas taip pat sako, kad gyventojai turėtų būti pasiruošę miego reikmenis: paklotą ar kilimėlį, kuris apsaugotų nuo žemės šalčio, pagalvėlę, miegmaišį. Pravartu turėti ir tentą arba palapinę, kurie galėtų būti kaip pastogė miegant lauke arba suteiktų privatumo, jei tektų apsigyventi su kitais žmonėmis.
Šalia šių daiktų gyventojai taip pat turėtų pasiruošti maisto atsargų. „Idealu tai, ko realiai nereikia gaminti, ką užtenka užpilti karštu vandeniu. Rekomenduočiau turistinius sausus maisto davinius, kuriuose vandens gavęs sublimuotas maistas atgauna savo pradinę formą ir išlaiko 95 proc. savo maistingumo“, – pataria G. E. Klimenka.
Šaulys nerekomenduoja pirkti užpilamų makaronų, kadangi dauguma jų yra sunkiai virškinami. Ne mažiau svarbus ir vanduo – reikėtų turėti bent pusantro litro vandens parai. Visas išvykimo kuprinės svoris neturėtų viršyti penktadalio žmogaus svorio.
LT72.lt taip pat pataria, kad išgyvenimo krepšyje turėtų būti peilis, siuvimo reikmenų, mainams reikalingų daiktų (pavyzdžiui, alkoholio, juvelyrikos), šiukšlių maišų, žiūronai, laisvalaikio priemonių suaugusiesiems ir vaikams, kompasas ir žemėlapis, švilpukas, lipni juosta, virvė. Jei šeima turi augintinį, reikėtų pasirūpinti ir jo išvykimo krepšiu su būtiniausiais daiktais.
LT72.lt nurodo, kad išgyvenimo krepšyje reikėtų turėti higienos reikmenų, rankšluostį, drėgnų servetėlių, tualetinio popieriaus.
Taip pat reikėtų nusimatyti artimiausią priedangą.
Dingo elektra: kaip pasiruošti iš anksto?
Namuose taip pat pravartu turėti elektros generatorių. Jei gyvenate nuosavame name – malkomis kūrenamą kepsninę.
Jei nėra galimybės įsigyti generatoriaus, G. E. Klimenka rekomenduoja įsigyti išorinių baterijų. Tiesa, jų įsigijus, atsakomybė nesibaigia – baterijos turi būti nuolat įkraunamos ir patikrinamos, ar neišsikrovė. Kaip alternatyva gali būti saulės baterijos.
Civilinės saugos šaulių kuopos vadas taip pat pabrėžia, kad, įsigijus baterijas ar kitus prietaisus, būtina išmokti, kaip jais naudotis, kad jie būtų efektyvūs ir panaudojami.
Kaip pasiruošti iš anksto? | LRT paveikslėlis
Koks turi būti šeimos planas?
G. E. Klimenka pažymi, kad kiekviena šeima turėtų susitarti, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.
„Turime įsivertinti, kokios ekstremalios situacijos mūsų regione yra realiausios, ir pagal tai planuoti. Jei vilniečiai planuosis, kaip elgtis katastrofinio užtvindymo ar zombių apokalipsės atveju, tai bus beprasmis laiko gaišimas ir beprasmybė“, – šypsosi G. E. Klimenka.
Pasak jo, nusimačius konkrečias situacijas, reikėtų planuoti galimus scenarijus: ar šeimai reikia evakuotis, ar ji lieka namuose. Jei planas visiems grįžti į namus ir tada kartu evakuotis, reikėtų tai nuspręsti. Tiesa, anot G. E. Klimenkos, gali nutikti taip, kad artimiesiems nepavyks visiems susitikti namuose, tad reikėtų iš anksto nuspręsti, kur visi susitinka ir koks yra galutinis kelionės tikslas.
Svarbu susitarti ir tai, kiek laiko šeimos nariai vieni kitų lauks sutartoje vietoje, kad nenutiktų taip, kad kol vieni laukia, kiti jau nuvykę į galutinę susitikimo vietą. Kaip atkreipia dėmesį šaulys, šeima turi nuspręsti ir tai, kas už ką atsakingas, kad nekiltų chaoso ir niekas nieko nepamirštų.
Audra Vilniuje | R. Riabovo / BNS nuotr.
Planuojant evakuaciją, reikėtų susiplanuoti ir evakuacijos kelius: „Neužtenka žinoti, kad važiuosime autostrada ir per Pilaitę. Iš pradžių žemėlapyje turėtume pasižiūrėti visus įmanomus maršrutus. Antra užduotis yra nuvažiuoti arba nueiti tą maršrutą pėsčiomis, kad pamatytume, kaip jis atrodo.“
Taip galima rasti alternatyvių kelių, kaip galima aplenkti tam tikras vietas. Pasak G. E. Klimenkos, idealiu atveju turėtume žinoti, kaip nusimatytu maršrutu automobiliai juda skirtingu metų ir dienos metu.
„Jei toje vietoje jau po darbo susidaro spūstys, vadinasi, ta vieta evakuotis gali būti sudėtinga, todėl reikėtų susigalvoti kitą maršrutą, kuriuo vykstant kasdienybėje nesusidaro spūstys“, – pataria šaulys.
Koks turi būti šeimos planas? | LRT paveikslėlis
Kaip užtikrinti prieigą prie ryšio?
Nutikus ekstremaliai situacijai, gali dingti telefono ryšys, internetas. Todėl svarbu pagalvoti apie alternatyvias komunikacijos priemones. Viena jų gali būti „Starlink“ palydovinis internetas. Tiesa, G. E. Klimenka atkreipia dėmesį, kad tai dažnam gyventojui gali būti per brangu.
Krizinės situacijos atveju ypač svarbus radijo ryšys ir radijo imtuvas, kuris padėtų gauti reikalingos informacijos. Ekstremalios situacijos atveju pagrindinis informacijos šaltinis taptų LRT RADIJAS, kuriam būtų lengviausia pasiekti Lietuvos gyventojus, priduria G. E. Klimenka.
Pasak jo, geriausia turėti kelis radijo imtuvus arba vieną, kuris nepriklausomas tik nuo vieno energijos šaltinio, pavyzdžiui, elektros ar baterijų.
Jei telefono ryšys veikia, su artimaisiais geriausia bendrauti ne skambinant, bet siunčiant žinutes – daugiau galimybių, kad tokiu būdu pavyks susisiekti.
Radijo imtuvai | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ką žinoti apie pirmąją pagalbą?
Šaulys G. E. Klimenka pasakoja, kad kiekvienas gyventojas turėtų turėti bent bazinius pirmosios pagalbos įgūdžius. Visų pirma, svarbu mokėti stabdyti masyvų kraujavimą, kol atvažiuos medikai. Tad reikėtų išmokti naudotis turniketu, užspausti žaizdas ir jas tamponuoti, tvarstyti.
Taip pat būtina išmokti gaivinti žmogų, naudotis defibriliatoriumi ir padėti užspringusiam žmogui.
Ką žinoti apie pirmąją pagalbą? | LRT paveikslėlis
Kur sekti informaciją apie tai, kas vyksta?
G. E. Klimenka pabrėžia, kad ekstremalių situacijų metu reikėtų kliautis oficialių šaltinių skelbiama informacija. Visų pirma – LRT. Taip pat galima remtis valstybinių institucijų ar ministerijų skelbiama informacija. Iš aplinkinių žmonių išgirstą informaciją reikėtų vertinti kritiškai.
Į mobiliuosius telefonus taip pat naudinga įsidiegti tokias programėles kaip LT72, o vilniečiams – „Kovas“. Tiesa, G. E. Klimenka ramina, kad ekstremaliosios situacijos atveju informacija vienu ar kitu būdu gyventojus turėtų pasiekti.
„Pareigūnai važinėtų nuo durų iki durų, per garsiakalbius pranešinėtų, kad yra pavojus. Techniškai sistema turėtų taip suveikti, kad visi žmonės būtų perspėti apie pavojų“, – sako šaulys.
