Tradicinis renginys „Metų ūkis“ Jurbarko krašto darbščiausius žmones sukvietė jau 31-ąjį kartą. Lapkričio 22 d. Jurbarko kultūros centre daug gražių padėkos žodžių ištarta ūkininkams – už jų atsidavimą kasdieniam darbui, kantrybę ir užsispyrimą pasirinkus nelengvą kryptį – žemės ūkį, priklausantį ne tik nuo oro, politikų sprendimų, bet svarbiausia – nuo pagarbos ir meilės žemei.
Ilgametė tradicija
Kasmetinę šventę organizuoja Jurbarko r. ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuras ir Jurbarko r. savivaldybė. Ūkininkus ir šventės svečius sveikinęs Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas pirmiausia pakvietė tylos minute pagerbti anapilin iškeliavusius ūkininkus. Apžvelgdamas aktualijas, kvietė nepamiršti bendrų tikslų ir nuosekliai siekti jų įgyvendinimo.
Rajono meras Skirmantas Mockevičius padėkojo renginio organizatoriams už ilgamečių tradicijų puoselėjimą ir pasidžiaugė ne tik pelniusiais apdovanojimus, bet visais darbščiais rajono žmonėmis. „Visi Jūs esate darbštūs, tačiau visi žinome, kad vien darbštumo nepakanka. Reikia sumanumo, įžvalgumo ir drąsos. Bet labiausiai reikia meilės. Meilės savo žemei, meilės gamtai, meilės šalia esantiems, meilės savo bendruomenėms“, – sakė rajono vadovas.
Už meilę žemei ir išskirtinį darbštumą Jurbarko krašto žemdirbiams dėkojo ir Jurbarko rajono konsultavimo biuro vadovė Kristina Gakienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Gintas Saulius Cironka.
Renginyje dalyvavęs Seimo kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Pranskietis labiausiai džiaugėsi jaunaisiais ūkininkais. „Labiausiai džiugina tai, kad tik pirmos vietos laimėtojai buvo labiau patyrę, o visi kiti – jauni žmonės. Kai matai jų įsitraukimą ir prisimeni neseniai pristatytą Europos žemės ūkio politiką po 2027-ųjų, tampa aišku, kad kartų kaita ir toliau išliks vienu didžiausių rūpesčių“, – teigė V. Pranskietis.
Apdovanoti geriausieji
Tęsiant ilgametes šventės tradicijas, trims ūkininkų šeimoms buvo įteikti „Metų ūkis 2025“ apdovanojimai. Šios nominacijos nugalėtojai – žmonės, kurie ne tik puoselėja savo ūkius, bet ir įkvepia bendruomenę siekti pažangos, kurti tvarią ateitį ir matyti gyvenimo kaime perspektyvas.
Pirma vieta šiemet skirta Rūtos ir Sigito Lebedinskų šeimai, ūkininkaujančiai Stakiuose. Ketvirtį amžiaus skaičiuojančio ūkio šeimininkai darbštūs ir verslūs ūkininkai, nuo pat pradžių viską kūrę savo rankomis.
2000 m. pradėję nuo nedidelio žemės ploto, šiandien dirba net 640 hektarų derlingos žemės. Ūkyje auginami kviečiai, rapsai ir kitos žemės ūkio kultūros. Nuolat diegiamos pažangios technologijos, atnaujinama technika, siekiant didesnio efektyvumo, našumo ir tvarumo. Pastatyti nauji, modernūs gamybiniai pastatai, aprūpinti visa reikalinga įranga, leidžiančia savarankiškai atlikti visus ūkio darbus – nuo sėjos iki derliaus apdorojimo ir sandėliavimo.
Sigitas Lebedinskas dirba kartu su žmona ir vaikais, todėl šį ūkį galima drąsiai vadinti tikru šeimos ūkiu, ne tik puoselėjančiu žemę, bet ir nuolat tobulėjančiu. Svarbu ne tik tai, ką jau žinai, bet būtina perprasti naujoves, dalyvauti mokymuose, parodose. Ne ką mažiau reikšminga ir veikla bendruomenėje. Sigitas – tas žmogus, kuris atsilieps prireikus pagalbos, negailės patarimų, noriai pasidalins patirtimi.
Nors darbo daug, ūkis didelis, Rūta ir Sigitas neabejoja, kad iš tėvų ūkininkavimą drąsiai perims vaikai, o ir anūkai auga – galbūt nuo žemės per daug ir jie nenutols.
Antros vietos laimėtojai – Toma ir Algimantas Liorincai ūkį įkūrė 2010 m. Algimantas turėjo gerą pavyzdį – ūkininkaujančius tėvus. Iš jų perimta patirtis, padrąsinimas ir supratimas, kad visada bus į ką atsiremti, išgirsti patarimą paskatino pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama jaunojo ūkininko parama. Šiemet jau penkiolikti metai, kai šeima, pasirinkusi ūkininkavimą, eina tuo keliu ir mato prasmę.
Modernizavimas, pažanga, tvarus ūkininkavimas – principai, kurių reikia laikytis siekiant rezultato. Beveik į 200 hektarų žemės beriama javų ir rapsų sėkla. Greta augalininkystės svarbi vieta skiriama ir gyvulininkystei – ūkyje laikoma 206 mėsinių galvijų banda. Pasinaudodamas Europos Sąjungos investicine parama, Algimantas įsigijo modernios žemės ūkio technikos, kuri padeda efektyviau ūkininkauti.
Trečiąja vieta šiemet įvertinti taip pat jauni ūkininkai, Eržvilko sen. Rutkiškių kaime gyvenantys Jurgita ir Mindaugas Petraičiai. Kalbėdamas apie ūkininkavimo kelią Mindaugas pradeda nuo 2010 metų – tuomet pasinaudojęs Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų rėmimo programa pradėjo kurti modernų, tvarų ir pažangų ūkį. Šiandien šeima deklaruoja 127 hektarus pasėlių, augina javus ir rapsus.
ES paramos lėšomis įsigijo šiuolaikinės žemės ūkio technikos, modernizavo ūkio infrastruktūrą ir kasmet tobulina ūkininkavimo procesus. Ūkininkavimas – šeimos tradicija. Žemę dirba ir Mindaugo tėvai, iš kurių, pripažįsta, perėmė patirtį.
Įvertinti „Bitutėmis“
Šalia tradicinių, geriausiems ūkininkams skirtų apdovanojimų, dar 2020 m. Jurbarko r. savivaldybė iniciavo „Jurbarko krašto darbštuolių“ apdovanojimą, simboliu pasirinkus bitutę. „Bitutėmis“ pagerbiami rajono seniūnijų žmonės, kurių darbą, geranoriškumą, pastangas gyventi gražiau įvertina bendruomenės.
Šiemet „Bitutė“ pelnytai įteikta Eržvilko seniūnijoje gyvenantiems Ramunei ir Valentinui Jonikams – niekada nesiskundžiantiems, bet savo kasdieniu darbu ir paprastumu įkvepiančiais kitus. Iš savo tėvų paveldėję meilę žemei, ūkininkavimo patirtį perduoda vaikams.
Šeima puoselėja vieną sudėtingiausių žemės ūkio šakų – pienininkystę, augina per 150 galvijų ir dirba apie 150 hektarų žemės. Ramunė ir Valentinas visada randa laiko prisidėti prie bendruomenės darbų: talkina savo technika, remia vietos renginius, padeda kaimynams ir seniūnijai.
Dar viena „Bitutė“ atskrido į Šimkaičių seniūnijoje gyvenančių Eugenijaus ir Ingridos Parnarauskų rankas – žmonių, kurie tyliai, bet tvirtai laiko bendruomenę ant savo pečių. Eugenijus – ugniagesys gelbėtojas, Kniečių seniūnaitijos seniūnaitis ir aktyvus vietos gyvenimo dalyvis. Jis visada pirmas, kai reikia padėti – nesvarbu, ar tai seniūnijos rūpestis, ar kaimyno bėda. Daugelis jį vadina bendruomenės akimis ir rankomis: visur viskas sužiūrėta, problemos matomos iš anksto, o sprendimai – apgalvoti. Ne kartą jis padėjo seniūnijai savo technika išlyginti pievas, nugenėti medžius, atvežti vandens. Kaimo žmonėms jis – patikimas pagalbininkas: aparti daržą, nušienauti pievą, parvežti šieną ar malkas, padėti pasiekti ligoninę – įprasta kasdienybė. Parnarauskų namai – atviri bendruomenei. Ingrida kartu su Eugenijumi nuolat prisideda prie renginių organizavimo, pasiruošimo, darbų bendruomenės namuose.
Veliuonos seniūnijoje gyvenantis ūkininkas Donatas Simanavičius – žmogus, kuriam rūpi ne tik ši diena, bet ir rytojus. Jis valdo vieną stambiausių ūkių krašte, dirba žemę kelių seniūnijų teritorijose ir kuria darbo vietas vietos žmonėms. Darbščiam – ir apdovanojimas už darbštumą: Donato pastangos įvertintos „Bitute“.
Ne tik savo sodybai skiriama daug dėmesio, tvarkingo žmogaus žvilgsnis krypsta ir į pakeles ar griovius, kuriuos šienauja, išpjauna krūmus. Daugelį metų jis remia Veliuonos šventę ir kitus vietos renginius, o prireikus visada skuba padėti savo technika ar patarimu. D. Simanavičiumi pagrįstai didžiuojasi visas Veliuonos kraštas.
Visi šie žmonės padėkos nusipelnė už darbą, kurio ėmėsi su užsidegimu, entuziazmu, išaugusiu į patirtį, žinias ir pareigą tam, ką daro, o žemė jiems atsilygina derliumi – ne vien tuo, kuris supiltas į aruodus, bet ir tuo, kuris pripildo širdį: dirbti žemę, sėti grūdą, auginti duoną visada buvo svarbus ir garbingas darbas.
Janina Sabataitienė
A. Sinkaus nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
