Miesto vietos veiklos grupei (MVVG) „Jurbarkas“ 2025-ieji tapo ypatingais metais. Būtent šiuo laikotarpiu organizacijos strategija iš planų persikėlė į realias veiklas. Didžioji dalis pinigų jau paskirstyta, o projektai sėkmingai startavo. Kai kuriose srityse rezultatai netgi geresni nei planuota.
Strategijos ašis – žmogaus poreikiai
Pasak miesto VVG „Jurbarkas“ administratorės Jolantos Puidokienės, pagrindinė strategijos kryptis išlieka labai aiški: gyvenimo kokybės gerinimas per socialines, užimtumo ir integracijos priemones.
Numatytoje MVVG „Jurbarkas“ 2024–2029 metų strategijoje daugiausia dėmesio skiriama socialinei atskirčiai mažinti. Taip pat investuojama į socialinių paslaugų plėtrą ir gyventojų įtraukimą į darbo rinką. „Visos priemonės yra orientuotos į žmones – į jų laisvalaikį, integraciją, galimybes įsilieti į darbo rinką. Tai yra veiklos, kurios realiai paliečia žmogų“, – sako J. Puidokienė.
Tarp sparčiausių šalyje
2025 m. iš viso buvo paskelbti keturi kvietimai teikti paraiškas. Finansavimas buvo skirtas dešimčiai projektų, dar viena sutartis pasirašyta 2026 metais. Bendra šių projektų vertė viršijo 930 tūkst. eurų (7,5 proc. šios sumos pridėjo Jurbarko r. savivaldybė). Tai sudaro daugiau nei 84 proc. visų strategijos lėšų.
„Mes esame tarp trijų vietos veiklos grupių Lietuvoje, kurios paskirstė daugiausia lėšų. Tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų darbo tempas yra tikrai didelis“, – teigia J. Puidokienė.
Tačiau dar įdomesnė detalė yra net ne lėšų panaudojimas, o veiklose dalyvaujančių žmonių skaičius. Pagal pirminį planą projektuose turėjo dalyvauti apie 390 gyventojų. Tačiau jau dabar skaičiuojama, kad dalyvių yra kur kas daugiau – apie 750. „Jau dabar matome, kad rezultatai viršija tai, ką planavome. Į veiklas įsitraukia gerokai daugiau žmonių, nei buvo numatyta. Tai rodo, kad tokios iniciatyvos yra labai reikalingos“, – pabrėžia pašnekovė.
Didžiausia investicija
Pasak J. Puidokienės, didžiausia strategijos finansavimo dalis buvo nukreipta į gyventojus, kurie patiria socialinę atskirtį. Šiai sričiai skirta daugiau nei 600 tūkst. eurų paramos suma. Iš viso buvo finansuoti aštuoni projektai, kurių bendras biudžetas yra 654755,75 eurai.
Pradžioje buvo pateikta 11 paraiškų, tačiau dalies jų atsisakyta dar vertinimo metu. Likę projektai šiandien jau yra vykdomi. Nors dauguma jų startavo tik 2025-ųjų pabaigoje, pirmieji signalai yra daugiau nei teigiami.
„Šie projektai pasiekia tuos žmones, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Dažnai jų įsitraukia daugiau, nei mes planavome. Tai įrodo, kad tokių paslaugų poreikis didelis“, – sako J. Puidokienė. Šios veiklos orientuotos į įvairias grupes – nuo paramą gaunančių gyventojų iki senjorų ar žmonių su negalia. Esmė paprasta: ištraukti žmogų iš izoliacijos ir įtraukti jį į aktyvų gyvenimą.
Nuo sporto iki kasdienių įgūdžių
Veiklų turinys yra labai skirtingas. Vieni sumanymai orientuoti į fizinį aktyvumą, o kiti – į socialinius ar praktinius įgūdžius. Sporto iniciatyvos jau dabar išsiskiria dideliu aktyvumu. Organizuojamos šventės, užsiėmimai ir net kelionės į baseiną. „Žmonės labai noriai dalyvauja sportinėse veiklose. Kartais susidomėjimas būna net didesnis, nei mes tikėjomės“, – pastebi Jolanta.
Tuo tarpu dalis vykdomų programų sprendžia kasdienes ir dažnai nematomas problemas. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios patiria krizę. Vienas tokių pavyzdžių – Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos kartu su Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ įgyvendinamas projektas pagal veiksmą Gyventojams reikalingų įgūdžių ir kompetencijų stiprinimas, siekiant jų integracijos į darbo rinką. Jis skirtas žmonių integracijai į darbo rinką ir tam reikiamiems įgūdžiams stiprinti. Projekto vertė 31645,15 eurų.
Šios veiklos esmė – ne tik suteikti teorinių žinių. Svarbiausia padėti žmonėms atgauti pasitikėjimą savimi ir įgyti praktinių įgūdžių. „Kartais žmogui reikia labai paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kaip nueiti į banką, kaip kalbėtis su darbdaviu ar kaip apskritai pradėti darbo paiešką. Tokios iniciatyvos padeda žmonėms atsistoti ant kojų“, – sako J. Puidokienė.
Ši programa orientuota į tuos gyventojus, kurie dažnai lieka „už borto“. Tai nedirbantys ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Darbas su jais vyksta individualiai, prisitaikant prie kiekvienos konkrečios situacijos. „Žmonėms padedama nuo elementarių dalykų – susitvarkyti dokumentus ar pasiruošti pokalbiui su darbdaviu. Tai yra tiesioginis, individualus darbas“, – aiškina pašnekovė.
Svarbus šio sumanymo aspektas – užtikrinamos papildomos paslaugos. Jos realiai leidžia žmonėms dalyvauti numatytuose užsiėmimuose. Viena tokių paslaugų yra vaikų priežiūra, kad tėvai galėtų ramiai dalyvauti mokymuose. „Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena. Tačiau būtent tokie dalykai dažnai nulemia, ar žmogus išvis gali dalyvauti veikloje“, – pabrėžia J. Puidokienė.
Dar viena priemonė – konsultacijos ir mokymai norintiems pradėti verslą ir jauno verslo subjektams. Tai Jurbarko krašto verslininkų sąjungos kartu su Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centru įgyvendinamas projektas. Čia atsiranda ir verslumo elementų. Dalyviai supažindinami su veiklos pradžios principais, finansų valdymu ir naujais reikalavimais. „Dabar reikalavimų yra labai daug – nuo apskaitos iki kibernetinio saugumo. Žmonėms reikia pagalbos, ir čia jie ją gauna“, – teigia ji. Svarbu ir tai, kad pagalba nesibaigia kartu su numatytais terminais. Pradedantieji gali gauti konsultacijas ir vėliau, kai jau žengia pirmuosius žingsnius versle.
Ypatingas dėmesys – socialiniam verslui
Nors didžioji dalis Jurbarke įgyvendinamų sumanymų yra orientuoti į tiesiogines veiklas, viena iniciatyva aiškiai išsiskiria iš kitų. Tai socialinio verslo kūrimas, kuriam skirta 161 304 eurai – visa šiai priemonei numatyta suma. Nors tai vienintelis tokio pobūdžio projektas visoje strategijoje, jo reikšmė vietos bendruomenei yra gerokai didesnė nei rodo skaičiai.
Projektą įgyvendina Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“. Jo tikslas – įkurti dienos centrą vaikams, turintiems autizmo spektro, elgesio ar raidos sutrikimų. Tai ne trumpalaikė veikla, o ilgalaikis projektas, kuris veiks kaip savarankiškas ir save išlaikantis socialinis verslas. Kartu su nauja erdve mieste atsiras ir dvi papildomos darbo vietos.
„Tai vienintelė investicinė priemonė, tačiau ji gyvybiškai svarbi. Centras paslaugas teiks ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms – pagalba bus kompleksinė“, – pabrėžia J. Puidokienė.
Šis sumanymas sujungia socialinę misiją ir ekonominę naudą. Juo sprendžiama sena problema – paslaugų trūkumas šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Kartu kuriama ilgalaikė vertė: tvari infrastruktūra ir naujos profesinės galimybės. Toks pavyzdys įrodo, kad socialinis verslas Jurbarke tampa realiu įrankiu pokyčiams, kurie tęsis net ir pasibaigus oficialiam finansavimo laikotarpiui.
Vis daugiau įsitraukiančių organizacijų
MVVG „Jurbarkas“ veikla atskleidžia dar vieną tendenciją – augantį bendruomenių aktyvumą. Prie projektų jungiasi tiek seniai veikiančios organizacijos, tiek nauji dalyviai. „Yra organizacijų, kurios dalyvauja nuolat – biblioteka, sporto centras, Trečiojo amžiaus universitetas. Bet atsiranda ir naujų veidų. Žmonės mato naudą ir drąsiau įsitraukia į veiklas“, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, svarbų vaidmenį čia vaidina ir konsultacijos. Organizacijos nėra paliekamos vienos su sudėtinga biurokratija. 2026 m. planuojamas dar vienas kvietimas, kuris bus orientuotas į gyventojų užimtumą. „Norime ištraukti žmones iš namų, kad jie nebijotų būti tarp kitų. Projektai kuriami taip, kad grupės būtų mišrios. Taip vyksta natūrali gyventojų integracija“, – sako J. Puidokienė.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
