Kelias į Smalininkų atgimimą – per Lidijos Meškaitytės paveldą (1)

Smalininkų bendruomenė siekia savo miestui suteikti daugiau matomumo ir gyvybės. Prieš kelerius metus susibūrusi asociacija „Smalininkietis“ ėmė ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau turistų ir sustiprinti Smalininkų išskirtinumą. Ilgainiui tapo aišku, kad viena pati ryškiausia kryptis  – čia gyvenusi ir kūrusi  miniatiūrų meistrė Lidija Meškaitytė.

Sukaktis įpareigoja

2027-aisiais bus minimos 100-osios  dailininkės gimimo metinės. Sukaktis bus pažymėta visoje šalyje – Seimas jau yra paskelbęs 2027-uosius L. Meškaitytės metais, tad dėmesio jos kūrybai tik daugės. Smalininkiečiai tam ruošiasi. Dar prieš kelerius metus asociacijos nariai, ieškodami, kaip pritraukti ne tik turistų, bet galbūt ir naujakurių, nusprendė, kad būtent L. Meškaitytės palikimas gali tapti pagrindiniu traukos tašku.

„Kai pradėjome generuoti idėjas, kaip galėtume garsinti miestą, pirmiausia ir pagalvojome, kad Smalininkus reikia kuo glaudžiau sieti su Meškaitytės kūryba“, – pasakojo asociacijos narė Milda Vasiliauskienė.

Svarstymų, kaip tai padaryti, bendruomenėje buvo ir anksčiau. Ieškant patraukliausių  Meškaitytės kūrybos pristatymo būdų,  nuspręsta sukurti pėsčiųjų žygių maršrutą, vedantį pro vietas, susijusias su dailininke ar jos darbuose vaizduotais gamtovaizdžiais.

Asociacija „Smalininkietis“ parengė ir Kultūros tarybai pateikė projektą „Smalininkų kultūrinio identiteto stiprinimas siejant su Lidijos Meškaitytės kūrybos paveldu“. Jame numatyta Smalininkų centre įrengti lauko stendus su Meškaitytės kūrinių faksimilėmis, QR kodais ir interaktyviu žemėlapiu, leidžiančiu lankytojams savarankiškai leistis menininkės keliu. Taip pat parengti turistinį maršrutą „Lidijos Meškaitytės takais“ bei suorganizuoti stendų pristatymo renginį. Iš Kultūros tarybos ir Jurbarko r. savivaldybės gavus finansavimą, prasidėjo darbai.

Dovana miestui

Šalia laiptų, vedančių į jau buvusią Smalininkų L. Meškaitytės vardo mokyklą, pastatyti 10 stendų, pristatančių menininkės kūrybą. Stendai – fotografės Violetos Schuetz, „Violetos Galerijos“ įkūrėjos, idėja.  „Norėjome, kad miniatiūros būtų matomos vienoje vietoje ir lengvai pasiekiamos. Tai – mūsų su vyru dovana miesteliui, kad šie kūriniai būtų įamžinti ir nepamiršti. Stenduose įdėti QR kodai leidžia kiekvienam nuskenavus sužinoti visą miniatiūrų istoriją – kas jas sukūrė, kur jos buvo vaizduotos, kaip atsirado ir kiek laiko truko jų kūrimas“, – sako V. Schuetz.

Pasak Violetos, darbas dar neužbaigtas. „Kol kas paveikslai yra tik ant vienos pusės. Kita stendų pusė tuščia. Kas ant jos atsiras, kol kas dar nepasakosiu, nes jeigu nepavyks tai, ką sumaniusi, nenoriu dar apie tai kalbėti“, – pasakojo ji.

Rugsėjo 29-ąją, projekto partneriai – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras – pakvietė į lauko parodos atidarymą ir L. Meškaitytės kūrybos pristatymo renginį. Čia skulptorė, dailininkė ir meno lauko tyrinėtoja Aušra Jasiukevičiūtė kalbėjo apie L. Meškaitytės kūrybos svarbą, buvo pristatyti plenero darbai, skambėjo koncertas. „Apie Meškaitytę reikia ne tik žinoti – ją reikia pajausti. Ji apskritai yra apie jausmą. Kaip Čiurlionis. Todėl ir renginį kūrėme tokį, kad viskas būtų per pajautimą“, – sako kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė.

Anot jos, kultūros centras jau pradėjo ir kitus pasiruošiamuosius darbus L. Meškaitytės sukakčiai paminėti. „Esame parengę dar vieną projektą Kultūros tarybai. Suprantame, kad 2027-ieji mums bus rimtas iššūkis – turėsime būti labai matomi ir girdimi“, – sako G. Meškauskienė.

Menininkės takais

Spalio 26-ąją asociacija „Smalininkietis“ kartu su kultūros centru pristatė naują turistinį maršrutą. Nors lietus tądien pylė be perstojo, į žygį susirinko gausus būrys žmonių. Keliaudami interaktyviu taku, dalyviai galėjo iš naujo atrasti Lidijos Meškaitytės kūrybą ten, kur ji ir gimė – realiame kraštovaizdyje, tapusiame jos miniatiūrų fonu. „Eidami šiuo maršrutu turistai gali palyginti Meškaitytės miniatiūras su šiandieniniu vaizdu ir matyti, kaip per dešimtmečius keitėsi gamta ir patys Smalininkai“, – pasakoja Milda Vasiliauskienė.

Maždaug 7,5 kilometro maršrutas prasideda prie Smalininkų vandens matavimo stoties ir vingiuoja per svarbiausias vietas, susijusias su dailininke. „Nuo matavimo stoties einame per senąjį pylimą, užsukame prie Šventosios aikštelės, tada – į Meškaitytės sodybą. Iš jos leidžiamės žemyn prie tiltelio, apsukame ratą pro dar vieną sodybą ir grįžtame į Smalininkus“, – pasakoja M. Vasiliauskienė.

Kad maršrutą būtų lengviau rasti, jis integruotas į populiarią programėlę „WALK 15“, prieinamą lankytojams visoje Lietuvoje. „Įtraukėme maršrutą į šią platformą tam, kad mus lengvai rastų turistai iš bet kurio Lietuvos kampelio. Programėlė apmokėta trejiems metams, o maršrutą ir toliau aktyviai viešinsime per turizmo centrus“, – aiškina M. Vasiliauskienė.

Mintis veja mintį

Asociacijos „Smalininkietis“ pirmininkas Deimantas Orlovas džiaugiasi, kad Smalininkuose telkiasi gyva ir veikli bendruomenė. „Mūsų branduolys – Milda ir Darius Vasiliauskai, Tomas ir Simona Antanavičiai, Gina Meškauskienė, aš ir dar keli aktyvūs seniūnijos žmonės. Visiems mums Smalininkų istorija yra svarbi. Turime dar daug neatrastų vietų. O dabar taip sutapo, kad artėja svarbi Meškaitytės sukaktis, ir per bendras veiklas galime ją dar labiau išgarsinti“, – sako D. Orlovas.

Pastarieji metai Smalininkuose buvo itin darbingi: įrengta treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelė, pasodintas magnolijų parkelis, miesto centre atsirado savivaldybės lėšomis finansuotas modernus informacinis stendas, pristatantis  kultūros paveldo objektus.

Idėjų ateičiai  netrūksta. Pasak D. Orlovo, Smalininkai glaudžiai susiję su Nemunu ir laivininkyste, todėl bendruomenė svarsto apie dirbtuvėles ar kitą traukos objektą, siejamą su sena miestelio „smalos“ ir deguto gamybos istorija. „Tai būtų dar vienas įdomus akcentas, papildantis mūsų pasakojimą apie Smalininkus“, – teigia „Smalininkiečio“ pirmininkas.

Janina Sabataitienė