Spalio 18-ąją savivaldybėje vėl susitiko vėjo jėgainių parką prie Skirsnemunės statyti planuojančios įmonės „Ren energija“ atstovas, savivaldybės darbo grupė ir skirsnemuniškiai bei Dainių II kaimo bendruomenė. Vėjo jėgainių kaimynystei kategoriškai prieštaraujantiems gyventojams ir šio projekto vystymo siekiantiems verslininkams tarpininkaujanti savivaldybė ir šį kartą jokių esminių sprendimų nepasiūlė. Tačiau pritarė surengti oficialią gyventojų apklausą ir kviestis diskusijoms ekspertus.
Gyventojai nuomonės nekeičia
Konfliktas tarp verslininkų ir Skirsnemunės bendruomenės kilo sužinojus apie planus netoli miestelio statyti itin galingas vėjo jėgaines. Planuojama, kad bokštai būtų 160 m aukščio, o aukščiausia sparno vieta gali siekti 240 m. Tokios jėgainės generuotų 5,3 megavato.
„Šviesa“ jau rašė, kad dalis Skirsnemunės gyventojų tokiems užmojams nepritaria ir reikalauja vėjo jėgaines statyti ne arčiau kaip penki kilometrai nuo miestelio. Tačiau verslininkai situaciją mato kitaip. „Ren energija“ linkusi atsitraukti, tačiau ne tiek daug – maždaug porą kilometrų. Toks atstumas būtų gerokai daugiau, nei reikalauja dabar galiojančios higienos normos.
Sutarimo su bendruomene verslininkams pasiekti nepavyksta. Besipriešinančių skirsnemuniškių neįtikina kalbos, kad jų sveikatai vėjo jėgainės poveikio neturės.
Savus argumentus per susitikimą dėstęs „Ren energija“ vadovas Darius Velička taip pat nesitraukia ir laikosi savo. Jo nuomone, planuojamu atstumu pastatytos vėjo jėgainės poveikio gyventojams neturės. Esą įrenginiai galėtų atsirasti ir arčiau gyvenvietės, bet verslininkai stengiasi įsiklausyti į žmonių pageidavimus ir atstumus gerokai padidino. Todėl gyventojų netrikdys nei šešėliai, nei garsas, nei vibracija.
Skirsnemuniškiai savo ruožtu tvirtino, kad verslininko argumentais nelinkę tikėti. Pirmiausia dėl to, kad tokio dydžio ir galingumo jėgainių realiai dar nėra pastatyta ir įrenginių poveikis aplinkai apskaičiuotas tik modeliuojant, bet ne realiai.
Įtaria papirkinėjant
Per susitikimą D. Velička patikino, kad investuotojai projekto atsisakyti neketina, kaip neketina su vėjo jėgainių statyba atsitraukti nuo miestelio per penkis kilometrus. Toks sprendimas priverstų visą projektą pradėti nuo nulio.
„Tai, ką siūlo bendruomenė, nėra kompromisas. Kompromisas yra tai, kai abi pusės daro nuolaidų. Mes padarėme nuolaidų, sutikome gerokai atsitraukti nuo miestelio“, – sakė D. Velička.
Skirsnemunės kaimo bendruomenės pirmininkas Dainius Mikutaitis į verslininko priekaištus atsakė kaltinimu, kad įmonė su gyventojais elgiasi nesąžiningai – gyventojai įtaria, esą vėjininkai gali papirkinėti žmones.
„Po kaimą važinėja du vyrukai, UAB „Ren energijos“, manyčiau, atstovai. Siūlo tiems, kas pakliūva į jėgainių apsaugos zoną, po 100 eurų. Jei žmonės nesutinka, tai suma auga iki 300 eurų. Už tai reikia pasirašyti, kad žmonės sutinka, kad jų sklypai patektų į jėgainių apsaugos zoną“, – sakė D. Mikutaitis.
Bendruomenės pirmininkas mano, kad „Ren energijos“ šalia miestelio pastatytas vėjo matavimo įrenginys atsirado nelegaliai ir turėtų būti nugriautas.
„Žinoma, kad mūsų žmonės važinėja po miestelį, kitaip ir būti negalėtų. Mes turime surinkti reikiamus sutikimus iš žmonių, kurių sklypai ribojasi su jėgainių apsaugos zonomis. Tai yra verslas, todėl ieškoma visus tenkinančių variantų, tai gali būti ir piniginės kompensacijos“, – sakė D. Velička.
Direktorius nesutiko ir dėl priekaišto, kad įmonės įrengtas vėjo matavimo bokštas pastatytas nelegaliai. Esą laikiniems statiniams tokių leidimų kaip nuolatiniams – nereikia.
Tuo pačiu D. Velička ramino, kad vėjo jėgainių parkas bus statomas laikantis griežčiausių Europos Sąjungos standartų, o daugumoje vietų bus išlaikomi net didesni atstumai, nei reikalauja higienos normos. Direktorius dar kartą išsakė poziciją, kad įmonė yra pasirengusi kasmet, kol veiks jėgainės, bendruomenę remti 20 tūkst. eurų suma.
Tačiau skirsnemuniškiai verslininko žodžius vertina nepatikliai. Pasak jų, netoli Skirsnemunės esančių Rotulių gyventojai gailisi leidęsi į kompromisus su vėjininkais. Esą žmonės kenčia nuo vėjo atnešamo jėgainių triukšmo. „Jėgainės nėra ten koks automobilis, kurį gali patraukti. Jei jas pastatys, o pasirodys, kad kažkas negerai, niekas jų nepatrauks, gausime su tuo gyventi“, – nerimavo D. Mikutaitis.
Kvies ekspertus
Po ilgiau nei valandą trukusių diskusijų buvo priimti du sprendimai. Pirmiausia, surengti oficialią skirsnemuniškių apklausą. Tik pagal visas procedūras įvykdyta apklausa teisiškai gali būti traktuojama kaip vienokią ar kitokią įtaką galintis turėti dokumentas.
„Tokia apklausa parodytų, ką ir kiek skirsnemuniškių realiai galvoja apie jėgaines. Be to, tokia apklausa, esant reikalui, galėtų būti naudojama ir teisminiuose procesuose“, – sakė vėjo jėgainių klausimus sprendžiančios darbo grupės pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Darius Virvilas.
Skirsnemuniškių nepasitikėjimą verslininkais įvertinę darbo grupės nariai pasiūlė kviesti nepriklausomus ekspertus iš Sveikatos apsaugos ministerijos. „Prašysime, kad jie pateiktų savo vertinimą. Skirsnemunės gyventojai labiausiai jaudinasi dėl savo sveikatos. Galbūt nepriklausomi ekspertai pateiks reikalingą informaciją ir sugebės žmones nuraminti“, – sakė D. Virvilas.
Kreipėsi patys
Ar ekspertai sugebės nuraminti skirsnemuniškius – neaišku. Bendruomenė jau anksčiau kreipėsi į Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijas. Taip pat į Prezidentūrą. Tačiau ši žmones nukreipė atgal į jau minėtas institucijas.
Pasak D. Mikutaičio, Aplinkos ministerijos specialistai atsakė, kad jokių priekaištų dėl planuojamo jėgainių parko neturi. Konkretaus atsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos bendruomenė dar negavo. Skirsnemuniškiai prie šios ministerijos net buvo surengę protesto piketą.
„Kreipėmės ir į savivaldybę, tačiau kol kas jokios realios pagalbos iš niekur nesulaukiame“, – sakė D. Mikutaitis.
Papildytų biudžetą
Surasti tinkamą kompromisą tarp investuotojų ir bendruomenės savivaldybei svarbu ne tik dėl gyventojų sveikatos ir ramybės. Vėjo jėgainių parkai gali ženkliai papildyti finansinėse problemose besikapanojančio rajono biudžetą.
Šis verslas Jurbarko r. apmokestinamas didžiausiu įmanomu 3 proc. tarifu. Tai reiškia, kad nuo kiekvienos maždaug penkis milijonus kainuojančios vėjo jėgainės kasmet į savivaldybės biudžetą kapsėtų ženklios sumos.
Lukas PILECKAS
