Rugsėjo 26-ąją vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikai skyrė lėšų Jurbarko r. priešgaisrinei tarnybai. Įstaigos vadovas Stasys Pocius prašė 12 tūkst. eurų pirkti gaisrams gesinti skirtą techniką. Politikai pinigų skyrė, tačiau nei nauju, nei apynauju automobiliu ugniagesiai nesidžiaugs – tarnyba planuoja įsigyti 1987-ųjų laidos mašiną iš Lenkijos.
Geresnis nei turi
Kad konkretus automobilis jau nusižiūrėtas, neslepia ir pats S. Pocius. Pasak jo, tai – gera mašina, su nedidele rida. Toks tarnybos vado noras atsispindi ir konkurso sąlygose. Jose numatyta, kad planuojamas pirkti automobilis turi būti ne senesnis, kaip 1987-ųjų laidos, būti pravažiavęs ne daugiau kaip 70 tūkst. kilometrų, turėti dyzelinį variklį, kurio galia ne mažesnė kaip 150 KW, vežti ne mažiau 2400 litrų vandens ir būti aprūpintas gaisriniu siurbliu, kurio našumas ne mažesnis kaip 1600 litrų per minutę. Taip pat reikalaujama, kad mašina būtų dviejų tiltų ir varoma visais keturiais ratais.
„Na, turime nusižiūrėję mašiną. Ar pavyks būtent ją nupirkti, bus matyti. Skelbsime konkursą, o tada ir paaiškės, kokie pasiūlymai yra. Galbūt visai kita mašina parvažiuos“, – sakė A. Pocius.
Primena muziejų
Priešgaisrinės tarnybos vadovas planuoja automobilį skirti Juodaičių ugniagesių komandai. Toks sprendimas priimtas įvertinus čia turimų dviejų „GAZ 66“ automobilių būklę. Ant vieno jų esanti vandens talpa tokia sukežusi, kad jos nebepavyksta tinkamai suvirinti.
Abu Juodaičių ugniagesių automobiliai – ne pirmos jaunystės. Vienas „GAZ 66“ tarnauja 34-erius, kitas – 30 metų. „Galima būtų užsakinėti naują antstatą su nauja talpa, kuri būtų plastikinė. Tačiau daryti tokią investiciją ir visa tai uždėti ant trisdešimties metų senumo automobilio – nelogiška“, – svarstė A. Pocius.
Į panašią situaciją tarnyba jau buvo pakliuvusi su Eržvilko komandos technika. Ant 35-erių metų senumo „GAZ 66“ buvo uždėtas naujas anstatas, tačiau nepataisomai sugedo mašinos variklis. Teko šį agregatą keisti nauju.
Ne itin džiuginanti ugniagesių technikos parko būklė matyti ir be tokių istorijų. Užtenka pažvelgti į plikus skaičius popieriuje. Net du eksploatuojami automobiliai yra 56-erių metų. Tai Smalininkų komandos „Man“ ir Raudonės „Magirus“. Raudoniškiai į gaisrus skuba ir su „Mercedes Benz“ automobiliu, kuriam – 47-eri. Panašaus amžiaus ir Smalininkų komandos „Mercedes Benz“ – automobilis, naudojamas jau 45-erius metus.
Pats naujausias tarnybos automobilis – Eržvilke esantis „Zil 131“. Jam – 23-eji. „Šis automobilis išskirtinis tuo, kad yra naudingas kaimiškoje vietovėje. Jo pravažumas labai geras. Tačiau tai – benzininis automobilis, kuriam 100 kilometrų kelio reikia nuo 51 litro degalų. Todėl, kai tik išvažiuoja, mes iškart pajuntame finansiškai“, – sakė S. Pocius.
Nepaisant itin seno technikos parko, vadovas tikino, kad didelių problemų su finansavimu tarnyba neturi. Esą didžioji dalis reikalingų lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, o savivaldybė dar finansuoja papildomai. Šie pinigai skiriami tiek 49 tarnybos etatams, tiek technikai ir įrangai įsigyti.
Nors rajono tarybos posėdyje aptariant tarnybos reikalaus jos vadovo kalbą būtų galima prilyginti gražbyliavimui prieš savivaldybės vadovus, kai kuriems tarybos nariams kilo nemažai klausimų. Zita Sorokienė teiravosi, kodėl kitų rajonų tarnybos sugeba dalyvauti projektuose ir įsigyti naujos technikos, o Jurbarkas – ne.
Nusipirko naujus
Kaimyniniai Šakiai prieš keletą metų dalyvaudami Europos Sąjungos finansuotame projekte įsigijo naują „Iveco“ automobilį. Visiškai naują „Kamaz“ iš projekto lėšų 2017-aisiais įsigijo ir Šilalės tarnyba.
S. Pocius gynėsi, kad ir jis bandė dalyvauti viename projekte, tačiau esą pavedė projekto partneriai, todėl liko nieko nepešęs.
Klausimų kilo ir dėl to, kad Jurbarko r. priešgaisrinė tarnyba nebando pati užsidirbti pinigų. Ieškant pavyzdžio, vėl būtų galima dairytis į Šakius. Gretimos savivaldybės ugniagesiai vykdo dar ir ūkinę veiklą. Pajamų ugniagesiai gali gauti valydami kaminus, budėdami renginiuose ir panašiai.
Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Gintautas Vedegys tikina, kad šio rajono tarnyba pasirinko kitokį kelią nei daugumos šalies savivaldybių tarnybos. Šakiečiai užregistruoti kaip viešoji įstaiga. Tai jiems leidžia ne tik laisviau užsiimti įvairia ūkine veikla, bet ir gauti paramos.
„Nėra tos paramos labai daug, gal apie devynis tūkstančius eurų esame surinkę. Tačiau tai – pinigai, jie praverčia“, – pasakojo vadovas. Pasak G. Vedegio, šakiečiai gaisrų gesinti taip pat važiuoji toli gražu ne naujais automobiliais. Tačiau jie gyvenimo matę gerokai mažiau, nei Jurbarko rajono kolegų.
„Mūsų mašinos maždaug 1990-ųjų laidos ir naujesnės. Taip pat turime ir „Iveco“, kurį iš projekto lėšų prieš keletą metų nusipirkome visiškai naują“, – sakė G. Vedegys.
Panašaus amžiaus automobiliais, kaip šakiečiai, važinėja ir Šilalės rajono tarnybos ugniagesiai. Pasak jiems vadovaujančio Evaldo Lazdausko, dauguma automobilių nuo konvejerių nuriedėjo taip pat ne anksčiau kaip 1990-asiais. Ši tarnyba dalyvavo ir ES projekte. Nors iš pirmo karto nepavyko, vyrai rankų nenuleido ir paraiškas teikė vėl.
„Gavome daugiau nei 200 tūkst. eurų. Už tuos pinigus 2017-aisiais nusipirkome visiškai naują mašiną, įrangos, turėjome vertingų mokymų. Sudėtinga su tais projektais ir jų rengimu, bet tai – proga gauti finansavimą reikalingiems pirkiniams“, – sakė E. Lazdauskas.
Situacija prastėja
Ar Jurbarko r. tarnybos poreikius gali atitikti dešimtmečius skaičiuojanti technika – sunku pasakyti. Bendras automobilių amžiaus vidurkis – 40 metų, tačiau technika sensta kasmet, o iškvietimų skaičius didėja. 2016-aisiais tarnyba vyko į 62 gaisrus ir atliko 116 gelbėjimo darbų. 2017-aisiais atitinkamai – 77 ir 104 iškvietimai. 2018-aisiais skubėta į 117 gaisrų ir 28 gelbėjimo darbus.
S. Pocius neslepia, kad automobiliai nuolat genda, detalių jų remontui gauti sunku. Sudėtinga ir atlikti technines apžiūras. Gelbsti tai, kad komandose yra po du automobilius. Vienam sugedus, į iškvietimus važiuojama kitu.
Ugniagesiams iššūkiu virsta ne tik seni automobiliai. Daug kur nemaloni ir darbo aplinka – patalpos neremontuotos, pastatai nerenovuoti, tad apie šilumą ir jaukumą nėra ką kalbėti.
„Yra rajonų, kur tarnybos gyvena prasčiau už mus, kur neturi komandos po du automobilius“, – padėtį švelnino S. Pocius.
Tačiau vargu, ar ugniagesiai gali guostis tuo, kad yra dar prasčiau gyvenančių tarnybų. Ugniagesių automobilių parkas jau dabar vertas technikos muziejaus vardo, o bėgant laikui situacija darysis vis sudėtingesnė. Nepaisant to, kad planuojamas įsigyti automobilis pagamintas 1987 m., Juodaičių ugniagesius viltis jo sulaukti nepaprastai pradžiugino. Nors pirkinį vertinant šiandienos žvilgsniu, jis yra gerokai senstelėjęs, tačiau kur kas naujesnis nei tas, su kuriuo dabar tenka vykti gesinti gaisrų.
Lukas PILECKAS
kiek nubyrės??? nes atrodo kaip sutarta…