Rugsėjo 3 d. Jurbarke vėl rinkosi Tauragės regiono savivaldybių atstovai aptarti pilotinio projekto „Tauragė+“ strategijos kūrimo ir įsigilinti į vieną jos krypčių – pramoninių teritorijų vystymą. Ši sritis bene labiausiai aktuali Jurbarko r. savivaldybei, siekiančiai kuo patraukliau pateikti mieste esančią pramoninę zoną investuotojams.
Bandomasis projektas
Keturios Tauragės regiono savivaldybės – Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių rengia visą regioną aprėpsiančią „Tauragė+“ funkcinės zonos plėtros strategiją. Siekiama nustatyti kelioms savivaldybėms svarbius probleminius klausimus, kuriuos būtų galima spręsti bendrais veiksmais.
Funkcinės zonos strategijos parengimas yra bandomasis projektas, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos bei VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra drauge su Tauragės apskrities savivaldybėmis. Šia iniciatyva siekiama paskatinti regiono savivaldybes drauge su socialiniais partneriais, bendruomenėms, verslininkais ieškoti sprendinių, kurie leistų efektyviau pritraukti investicijas ir teikti viešąsias paslaugas.
Numatoma, kad bandomųjų iniciatyvų projektams greta kitų finansavimo šaltinių bus skirtas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos investicijų finansavimas.
Projekte dalyvaujančiose savivaldybėse nuolat rengiami darbiniai susitikimai, diskutuojama apie problemas, siekiama išgryninti kelioms savivaldybėms aktualius bendrus veiksmus. Tauragės apskrities savivaldybės siūlė septynias galimas projekto „Tauragė+“ funkcinės zonos strategijos kryptis: pramoninių rajonų investicinio patrauklumo didinimas, regiono gyventojų mobilumo (vidaus susisiekimo) gerinimas, būsto, skirto specialistams pritraukti, plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo mažuose miesteliuose ir kaimuose sistemų sukūrimas, nenaudojamų viešųjų pastatų pritaikymas senyvo amžiaus žmonių priežiūrai, regiono patrauklumo didinimas, išnaudojant sveikatos, kultūros ir sporto infrastruktūrą bei turizmui plėtoti svarbios infrastruktūros sukūrimas.
Žengia priekyje
Susitikimuose, kuriuose dalyvauti buvo kviečiami savivaldybių institucijų atstovai, socialiniai partneriai, bendruomenių atstovai, verslininkai ir visi, kurie nėra abejingi Tauragės regiono savivaldybių plėtrai, buvo aptartos visos pasiūlytos kryptys.
Liepos 16 d. Jurbarko r. savivaldybėje diskutuota Jurbarko rajonui svarbiausiais klausimais: su verslininkais gilintasi į poreikius kuriantis pramoninėje zonoje, karštai diskutuota apie turizmo sektorių – nuspręsta, kad svarbiausias dėmesys turėtų būtų sutelkiamas į dviračių trasų rajone ir tarp savivaldybių vystymą, galimą SPA centro įkūrimą, vandens turizmo skatinimą bei turizmo rinkodaros ir regiono įvaizdžio kūrimą.
Aptartos galimybės visose savivaldybėse esančiuose nenaudojamuose pastatuose teikti paslaugas senyviems žmonėms. Pasiūlymus išsakė VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė, kalbėjusi apie galimybę steigti Kartų namus ar kiekvienoje savivaldybėje įrengti specializuotus centrus skirtingomis ligomis sergantiems pagalbos reikalingiems gyventojams.
Gilintasi į mažuose miesteliuose ir kaimuose egzistuojančią nuotekų šalinimo problemą – aptartos galimybės įrengti nedidelius, keliolika namų aptarnaujančius nuotekų valymo įrenginius. Kalbėta apie galimybę pastatyti gyvenamuosius namus regionuose trūkstamų specialistų apgyvendinimui.
Liepos 30 d. Raudonės pilyje įvyko funkcinės zonos strategijos kūrimo darbo grupės posėdis, kuriame apibendrinti susitikimų savivaldybėse rezultatai, išgryninta dar viena – tvarios susisiekimo sistemos krypties įgyvendinimo būtinybė, aptarti artimiausių veiksmų planai.
Tvari susisiekimo sistema garantuotų sklandų darbo jėgos judėjimą tarp savivaldybių – būtų sukurti reikalingi viešojo transporto maršrutai, suderinti su darbuotojų poreikiu didelėse skirtingose savivaldybėse esančiose įmonėse. Iš šiai strategijos daliai skirtų lėšų Tauragės savivaldybė planuotų pirkti daugiau elektra varomų autobusų, o Jurbarko savivaldybei atsiranda galimybė pastatyti naują autobusų stotį.
Susitikime dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos viceministras Tautvydas Tamulevičius pabrėžė, kad Tauragės regiono savivaldybės rodo pavyzdį, kaip galima kooperuotis, ir žengia priekyje, bandydamos modelį, kuris nuo 2021 m. turės būti įgyvendintas visoje Lietuvoje.
Teritorijos investicijoms
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai dr. Gediminas Česonis ir dr. Romualdas Stankaitis pristatė savivaldybėse surinktą informaciją apie pramoninių teritorijų investicinio patrauklumo didinimą ir verslo plėtrą.
Strategijos rengėjai apžvelgė esamą situaciją – koncentruoti pramonės rajonai yra Tauragėje ir Jurbarke. Tauragėje veikia privatus pramonės parkas, Pagėgiuose – 30 ha teritorija, paruošta investicijoms. Savivaldybėms priekaištauta už neatliktus namų darbus – neaiškios pramoninių teritorijų ribos, nesuformuoti sklypai, neatlikta tinkamų sklypų inventorizacija.
Jurbarko r. savivaldybės atstovai į susitikimą atėjo jau pasiruošę. Vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė parengė Jurbarko miesto pramoninio parko teritorijos žemėlapį, kurį pristatė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Žemėlapyje apibrėžta pramoninio rajono, kurio ilgis 3800 m, teritorija, apribota P. Paulaičio, Pramonės, Statybininkų ir Kalnėnų gatvėmis. Šioje teritorijoje nutiesti vandentiekio, nuotekų tinklai, dujotiekis, įrengtas apšvietimas, yra pėsčiųjų takai, pravažiavimai. Planuojama šioje teritorijoje dar įrengti 980 m ilgio vidinę pramoninio parko teritoriją su visa reikalinga infrastruktūra.
„Pramoninė teritorija yra įtraukta į bendrąjį miesto planą, čia suformuoti investiciniai sklypai. Į šią teritoriją baigiame nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų taką Barkūnų gatve, kuriais būtų patogu pasiekti pramoniniame rajone įsikūrusias įmones iš autobusų stoties. Reikėtų įrengti privažiavimą prie uosto krantinės. Šia krantine galėtų naudotis visų savivaldybių įmonės“, – įžvalgomis dalijosi S. Mockevičius.
Tauragiškiai savo pramoninę teritoriją jau taip pat apibrėžę bendrajame plane ir pageidautų investicijų infrastruktūrai sutvarkyti – dviračių takams, automobilių aikštelėms, apšvietimui. Pagėgiškiai 30 ha plote suformavo 7 sklypus, skirtus investicijoms, tačiau jų nesulaukia jau 15 metų. Prasčiausia situacija Šilalėje – ten pramonės įmonės išsidėsčiusios po visą miestą, todėl suformuoti pramoninę zoną nėra galimybių.
Pasak G. Česonio, realus „kietųjų“ investicijų – lėšų poreikis labiausiai matomas Jurbarke, todėl tai ir turėtų būti įtraukta į startegiją, galbūt prijungta prie darnaus judumo strategijos dalies.
Problemų yra
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai išskyrė daugiau problemų, trukdančių vystyti pramonines zonas, kurioms reikėtų skirti dėmesio. Didelė dalis potencialiai investicijoms tinkamų sklypų, teritorijų, pastatų yra privatūs – nėra užtikrintumo, kad privatūs asmenys priimtinomis sąlygomis norės parduoti sklypus. „Reikėtų daugiau bendrauti su privačiais asmenimis, žinoti jų planus, bendradarbiauti“, – sakė G. Česonis.
Pramoninėse teritorijose trūksta „higieninės“ infrastruktūros – gatvių, apšvietimo, pėsčiųjų, dviračių takų, autobusų stotelių, stovėjimo aikštelių, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros arba ji yra pasenusi.
Pasak G. Česonio, pastebima, kad savivaldybės taiko įvairias lengvatas verslo įmonėms, atleidžia jas nuo mokesčių, tačiau už tai atgal nieko negauna. „Savivaldybės sumažina ar atleidžia nuo žemės, nekilnojamo turto mokesčių visas įmones, viskas vyksta chaotiškai, nesiekiant tikslų, pagerinat verslui sąlygas, bet už tai nieko negaunant. Surinkti mokesčiai galėtų būti investuoti į tos pačios infrastruktūros gerinimą. Jei įmonė ateina investuoti ir ji atleidžiama nuo mokesčių – gerai, bet, kai lengvata taikoma visiems iš eilės – blogai“, – tikino ekspertas. Pasak jo, savivaldybės turėtų koordinuoti savo veiksmus ir šioje srityje, suderinti taikomas lengvatas.
Ekspertai pabrėžė, kad savivaldybės turi glaudžiai bendradarbiauti, pristatydamos investavimo galimybes visame regione, parengti investuoti tinkamų teritorijų žemėlapį ir jį viešinti visur, kur įmanoma. „Turite sukurti rinkodaros sistemą ir kiekvienas komunikuoti ta pačia kryptimi. Tauragė jau žinoma, kaip laukianti grįžtančių emigrantų ir dirbanti žaliųjų technologijų kryptimi. Apie tai turi kalbėti visi“, – sakė G. Česonis. Pasak jo, kiekviena savivaldybė atskirai investuotojui gali būti įdomi, kaip Vilniaus Fabijoniškių ar Viršuliškų rajonai, o visas regionas gali konkuruoti ir su Šiaulių ar Panevėžio miestais.
Kad čia negali būti konkurencijos ir kad kiekviena investicija bet kurioje savivaldybėje gali būti naudinga visam regionui, pripažino meras S. Mockevičius. „Po vieną niekur nenuvažiuosim. Investicijas privalome traukti į bet kurį rajoną. Atstumai mažėja, susisiekimą pagerinsime, galėsime pasiūlyti darbo jėgos. Lengviau bus bendrauti su investuotojais“, – sakė Tauragės savivaldybės tarybos narys Darius Stankus. Jis domėjosi, kas turėtų pasirūpinti regiono investicinio patrauklumo rinkodara.
Pasak G. Česonio, strategijos rengėjai savivaldybėms talkins dar gal porą metų, tačiau vėliau tuo turės rūpintis jos pačios, numatyti tam lėšų, sukurti struktūrą šiam darbui. Savivaldybės turi spręsti ir bendravimo su esamu verslu problemas. Ekspertai pastebi, kad verslui trūksta socialinės atsakomybės – susitvarkius savo teritorijoje retai apsižvalgoma aplinkui – už tvoros gali želti dilgėlynai. „Verslininkai turėtų prisidėti prie elementarios miesto tvarkos. Be to, vietiniai verslininkai nėra suinteresuoti investicijų atėjimu, nes atsiranda konkurencija, ima trūkti darbo jėgos, didėja atlyginimai. Neretai nemažai verslo atstovų dirba tarybose ir gali blokuoti reikalingus sprendimus“, – grėsmes, su kuriomis turi susitvarkyti savivaldybės, vardijo G. Česonis.
Diskutuos toliau
Apžvelgę nuveiktus darbus ir numatę veiksmų eigą funkcinės zonos plėtros strategijos kūrimo darbo grupė suderino būsimus susitikimus ir darbus. Galutinius pramoninių teritorijų vystymo planus turės aptari infrastruktūros skyrių specialistai bei savivaldybių vadovai.
Artimiausias projekto „Tauragė+“ renginys numatytas rugsėjo 17 d. Raudonės pilyje. Čia vyks regioninis susitikimas turizmo klausimais. „Turizmo srityje yra labai didelis nesusikalbėjimas, emocijos, netgi prieštaravimai, todėl turime diskutuoti, suteikti galimybę visiems pasisakyti, identifikuoti bendras regiono problemas ir sutarti dėl bendradarbiavimo – nustatyti plėtros kryptį ir galimus bendrus veiksmus“, – sakė G. Česonis.
Jurbarko rajonas turizmą laiko prioritetine sritimi, todėl ši diskusija ir joje priimti sprendimai bus labai svarbūs.
Jūratė Stanaitienė
