Rajone yra verslų, apie kuriuos daugiau žinoma svetur nei čia pat vietoje. Kalbame ne apie formaliai registruotas įmones, o apie tas, kurios realiai veikia, kuria ir pritraukia žmones iš kitų Lietuvos vietų. Viena jų – Seredžiaus seniūnijoje, Klausučių pašonėje, Goniūnų kaime, veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Sodo gėrimai“.
Sudėtinga pradžia
Įmonė įsikūrusi atokiau nuo pagrindinio kelio, o vidury sodo stovintis pastatas iš išorės niekuo neišsiskiria – jokių ryškių reklamų ar iškabų. Tačiau užėjus vidun tampa aišku: darbas čia vyksta nuolat.
Pasak įmonės vadovo Donato Genio, bendrovės produkcijos gamyba reguliuoja Alkoholio kontrolės įstatymas.
„Mes negalime reklamuotis taip, kaip kiti. Tačiau žmonės mus atranda patys – atvyksta ekskursijos, vyksta degustacijos ir edukaciniai renginiai“, – sako įmonės vadovas Donatas Genys.
Nors licenciją įvairių fermentuotų vaisių gėrimų gamybai įmonė gavo prieš metus, paties Donato kelias į šį verslą prasidėjo gerokai anksčiau. Jį lydėjo daugiau nei du dešimtmečiai kryptingo darbo: laisvesnis požiūris į gamybos procesą, nuolatinis žinių kaupimas iš patyrusių specialistų ir eksperimentai su obuoliais.
„Turiu išlaikytą sertifikatą Didžiojoje Britanijoje, kuri laikoma viena stipriausių šios srities tradicijų šalių“, – pasakoja verslininkas, čia pat pridurdamas, kad Lietuvoje šis dokumentas oficialiai nepripažįstamas.
Į klausimą, kodėl pasirinko būtent obuolius, atsakymas paprastas – tai mūsų krašto vaisius. „Pažiūrėkit, kiek Lietuvoje yra obelų. Praktiškai prie kiekvieno namo. Net turintys mažą žemės lopinėlį pasisodina obelį – net jei vėliau visų obuolių nesunaudoja“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, būtent čia slypi neišnaudotas potencialas – soduose vaisiai dažnai lieka nepanaudoti. Jo manymu, tai sudaro natūralias sąlygas pasirinktai krypčiai, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą, kuri Lietuvą daro mažiau palankią vynuogystei.
Įstatymo pokyčiai
Donatas pastebi, kad dar prieš dešimtmetį tokio tipo gamyba Lietuvoje praktiškai neegzistavo. „Tai buvo neįmanoma. Ne dėl to, kad negalėjai pagaminti – dėl reikalavimų“, – sako verslininkas.
Iki 2021 m. rudens Lietuvoje galiojo tvarka, pagal kurią norint imtis gamybos reikėjo turėti nuosavą kokybės laboratoriją. Jos įrengimas galėjo kainuoti nuo 50 iki 70 tūkstančių eurų – suma, neįkandama smulkiesiems gamintojams. Tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse mažos apimties gamyba buvo leidžiama be tokių griežtų reikalavimų. Situacija pasikeitė tik priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas – jos atvėrė galimybes smulkiesiems gamintojams pradėti veiklą.
„Ši veikla Lietuvoje jau seniai turėjo būti įteisinta ir supaprastinta. Esame obuolių kraštas, todėl ignoruoti tai, ką galime patys sukurti, yra nelogiška“, – sako D. Genys.
Įmonės vadovas pripažįsta, kad viešojoje erdvėje tenka rinktis atsargesnį toną – daugiau kalbėti apie procesą, edukaciją ir patirtį, o ne apie patį produktą.
O patirties Donatas yra sukaupęs išties nemažai – jis dalyvauja ir teisėjauja tarptautiniuose konkursuose, o jų gaminami produktai ne kartą yra pelnę įvertinimų prestižiniuose renginiuose. „Tai, kas kitose šalyse yra natūrali vietos kultūros dalis, Lietuvoje vis dar atsiduria tarp verslo, reguliavimo ir atsargaus viešumo ribų“, – pastebi D. Genys.
Dirbanti bendruomenė
Šalia verslo Donatas randa laiko ir kitai veiklai – bendruomenei. Jis vadovauja Padubysio krašte susibūrusiems žmonėms, kuriuos jungia ne formalus narių sąrašas ar šventės, o konkretus darbas ir realus indėlis.
„Dažnai įsivaizduojama, kad bendruomenė – tai šventės, projektai, treniruokliai ar suoliukai. Pas mus viskas kitaip. Mūsų pagrindinis žodis yra veikimas“, – sako jis.
Padubysio bendruomenėje susiburia skirtingų sričių žmonės – tie, kurie turi įgūdžių, noro ir gali prisidėti realiais darbais. Vieni padeda ūkyje, kiti įsitraukia į organizacinius procesus, treti dalijasi turima įranga.
Čia veikia savotiška dalijimosi sistema – bendruomenės nariai gali naudotis reikalingais įrankiais ar technika, o tai leidžia veikti be didelių individualių investicijų. Svarbi vieta tenka ir praktinei veiklai – pavyzdžiui, obuolių rinkimui ar sulčių spaudimui. Tai nėra verslo konkurencija, o veikiau būdas palaikyti bendruomenės gyvybingumą.
„Mes ir patys esame didžiausi savo bendruomenės klientai. Savo produkcijai reikalingą žaliavą apdorojame bendruomenės spaudykloje“, – pripažįsta D. Genys.
Kitoks šios bendruomenės ir finansavimo modelis – ji nesiremia savivaldybės parama – ją išlaiko žmonės, skiriantys dalį savo gyventojų pajamų mokesčio. „Mus remia dirbantys žmonės. Tie, kurie supranta, ką reiškia kurti“, – sako jis.
D. Genio su partneriais įkurtą įmonę ir Padubysio bendruomenę jungia kur kas daugiau nei tik kaimynystė – tai bendrų idėjų ir darbų erdvė. Kasmet šis ryšys ypatingai sužiba pavasarį, kai įmonės kiemas pakvimpa baltais sodų žiedais. Šiemet, gegužės 16-ąją, rengiama sodų žydėjimo šventė taps puikia proga ne tik pasinerti į romantišką pavasario nuotaiką, bet ir savo akimis išvysti, kokia didelė jėga slypi tuose, kurie moka veikti išvien.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
