Susivienijusios didžiausios paramos organizacijos kviečia aukoti vienam tikslui – oro erdvės stebėjimo radarams, kurie padės žvalgyti Ukrainos dangų ir greičiau bei tiksliau reaguoti į priešo atakas. Kokia yra šių radarų technologija ir kuo jie bus naudingi mūšio lauke?
LRT laidos „Mūšio laukas“ redaktorius Aleksandras Matonis pažymi, kad Ukrainos oro erdvės stebėjimo sistema per pastaruosius metus yra „gerokai išdaužyta“ – prieš Rusijos karinę agresiją kovojanti šalis naudoja ir bando išsaugoti, pasak jo, senus, sovietinės konstrukcijos radiolokatorius.
Ekspertas pabrėžia – apie grėsmes karo lauke galima laiku informuoti, jei tam yra tinkamų priemonių. Tokios priemonės galėtų būti modernūs radarai, pagaminti Izraelyje. „Radarai, kuriuos norima nusipirkti su Lietuvos žmonių pagalba, padėtų geriau informuoti Ukrainos gyventojus apie gresiančius pavojus. Tai nepaprastai moderni technologija. Ji viena pažangiausių pasaulyje“, – „Labas rytas, Lietuva“ laidai teigia A. Matonis.
Radarai Ukrainai; Aleksandras Matonis / LRT stop kadras
„Jis gana kompaktiškas, gali būti pastatytas ant bet kokio objekto stogo. Pavyzdžiui, ant elektrinės arba ligoninės. Ir jį įjungus į bendro oro erdvės stebėjimo tinklus, operatorius gaus informaciją ne tik apie raketas, sakykime, sparnuotąsias ar kitas, bet ir pamatys informaciją apie minosvaidžių apšaudymą. Šis radaras ir jo algoritmai turi galimybę atskirti skriejantį paukštį nuo drono“, – radarų funkcionalumą aiškina LRT laidos „Mūšio laukas“ redaktorius A. Matonis.
Įspėti apie pavojų ukrainiečiai gali sumažinti raketos ar drono žalą. „Ar atjungti elektrą, kad būtų mažesnis poveikis skirstymo mazgui ar transformatoriui“, – priduria KTU gynybos technologijų ekspertas dr. Andrius Vilkauskas.
Tarkime, Rusijos naudojamą iranietišką droną užfiksavus 20-ies kilometrų atstumu, yra 15 minučių sprendimui priimti arba kažką paveikti, sako specialistas: „Apleisti tą pavojingą objektą yra laiko tikrai pakankamai nemažai“.
Ukrainiečiai mokosi šaudyti į dronus – pasak ekspertų, tokia gynyba veiksminga, kuo anksčiau dronas užfiksuotas.
„Tu per penkias minutes žinodamas kryptį, iš kur ateina, dar palaikydamas ryšį su radaro operatoriumi, tu gali užsiimti poziciją ir jo sulaukti ir numušti kažkur prieigose“, – LRT TELEVIZIJAI teigia A. Vilkauskas.
Organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas anksčiau yra minėjęs, kad šie radarai iš Izraelio unikalūs tuo, kad gali aptikti visų tipų, dydžio ir greičio danguje judančius objektus. „Įprasti radarai nepritaikyti stebėti mažų ir žemai skraidančių objektų. Rusijos paleidžiamos raketos ir dronai kelia mirtiną grėsmę Ukrainos gynėjams ir civiliams. Šitie radarai smarkiai prisidės užkertant kelią Rusijos mirties nešėjams“, – teigia organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas.
Buvęs karinės mokymo misijos Ukrainoje vadovas Tomas Matulevičius LRT TELEVIZIJAI priduria, kad toks radaras fiksuoja 90 laipsnių kampu ir „neįmanoma nei aukščiau, nei žemiau praskristi“.
Akcija „RADAROM!“ / LRT nuotr.
Radarų kainos – labai įvairios, vieni gali kainuoti pusę milijono eurų, kiti – ir pusantro. Anot A. Matonio šie radarai, kuriuos norima įsigyti už suaukotas lėšas, yra pigesni nei dideli, tradicinės koncepcijos radarai, įrengiami aukštai ant bokštų.
„Jų kaina priklauso nuo dydžio. <…> Galime, jei pavyktų visiems paaukoti po tuos 5 eurus, galbūt pavyktų nupirkti ne vieną komplektą, o kelis. Tuomet galbūt juos galima būtų išdėstyti aplink didesnius objektus ar miestus. Ukrainiečiai tikrai žinotų, kur juos patalpinti“, – teigia pašnekovas.
Pasak A. Matonio, šiuos radarus susekti, žinoma, įmanoma, tačiau ukrainiečiai karo metu išmoko išmaniai naudotis radarais.
„Jie įjungia juos pagal tam tikrą algoritmą, arba būna radarų, kurie gali veikti pasyviuoju režimu, po to pereiti į aktyvų. <…> Yra daug jautrių dalykų, apie kuriuos civiliai nelabai išmano, bet kariškiai mokėtų jais naudotis“, – pabrėžia karybos apžvalgininkas.
Rusijos dronų smūgiai Ukrainos miestams / AP nuotr.
Ekspertai tuo pačiu pabrėžia, kad radarai yra tik viena iš oro gynybos sistemos dalių.
„Radarai yra pirma sistema greitai efektyviai susekti taikinį ir automatiškai pasiruošti kitoms sistemoms jį sunaikinti“, – teigia buvęs karinės mokymo misijos Ukrainoje vadovas T. Matulevičius.
Solidarumo su Ukraina akcija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Per akciją „Radarom!“ tikimasi surinkti 5 milijonus eurų, už kuriuos būtų perkami radarai Ukrainai. Tikimasi, kad pirmoji pažangi stebėjimo technika Ukrainą pasiektų dar akcijos pradžioje. Visi, norintieji prisidėti prie didžiausios akcijos karo niokojamai Ukrainai, gali tai padaryti skambindami trumpuoju telefonu 1482 – auka 5 eurai. Taip pat aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt, kuriame yra galimybė atlikti bankinį pavedimą būtinai nurodant – „radarom“.
„Jau įrodėme, kad galime ne tik priimti tuos, kuriems reikia pagalbos, bet prireikus netgi padėti įsigyti tokias apsaugos priemones kaip karinis dronas „Bayraktar“, todėl kviečiame vienytis dar kartą ir padėti Ukrainai apsisaugoti nuo infrastruktūrą naikinančių priešo atakų ir pasiekti pergalę kovoje už mūsų visų laisvę“, – teigia interneto televizijos „Laisvės TV“ įkūrėjas, laidų vedėjas Andrius Tapinas.
Užfiksuotam taikiniui reikalingos priemonės jam numušti. Tai reikia ir zenitinius kompleksus nupirkti.