Prieš 400 metų Jurbarkui suteiktos Magdeburgo teisės. Šiai garbingai datai paminėti norima pastatyti skulptūrą savivaldybės aikštėje. Skulptūros konkursas įvyko sausio 17 d., tačiau dar neaišku, ar jį laimėjusio menininko kūrinys papuoš mūsų miestą, nes pinigų rajono biudžete tam nenumatyta.
Skulptūros puošia miestą, suteikia jaukumo ir savitumo. Tačiau Jurbarke skulptūrų mažai, todėl visiškai suprantamas rajono savivaldybės vyriausiosios architektės Gražinos Gadliauskienės noras, kad jų būtų daugiau – originalių, meniškų, susijusių su Jurbarku. Būtent tokių skulptūrų, skirtų įamžinti Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metines, projektai ir pateikti konkursui. Idėjų menininkams teikė istorija ir geografinė miesto padėtis, legenda, aiškinanti Jurbarko vardo kilmę, ir heraldinis simbolis – lelija.
„Konkursas patenkino lūkesčius, visos idėjos įdomios, visoms skulptūroms matau vietą mūsų mieste“, – sakė G. Gadliauskienė. Tačiau konkurso sąlygose buvo numatyta, kad skulptūra turi stovėti aikštėje priešais savivaldybę.
Komisija, kurioje, be vyriausiosios architektės, buvo savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas, Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė, dailininkės Rasa Grybaitė ir Gabija Viduolytė, architektai Alfredas Žvinys ir Eigirdas Eigėlis bei viešųjų ryšių specialistė Gražina Lingytė, pirmąją vietą skyrė skulptūrai, pavadintai „Skelbiu Magdeburgo teisių žinią“.
Jei skulptūros idėja būtų įgyvendinta, Magdeburgo teisių žinią Jurbarkui skelbtų bronzinis angelas, laikantis rankoje miesto vėliavą. Pagal skulptoriaus sumanymą angelas iškiltų ant aštuonių metrų postamento ir dangaus fone atrodytų tarsi skriejantis. „Ši skulptūra labiausiai tiktų aikštei, angelas užbaigtų aikštėje esantį fontaną. Vandens čiurkšlės paslėptų aukštą skulptūros postamentą ir angelas organiškai įsilietų į mažąją aikštės architektūrą“, – teigė G. Gadliauskienė.
Pirmąją vietą konkurse laimėjusios skulptūros autorius – Erikas Daugulis. Skulptorius mūsų krašto žmonėms jau pažįstamas, nes jo sukurta deivės Velionės skulptūra pernai pastatyta Veliuonos miestelyje.
E. Daugulio Angelas konkurse labiausiai konkuravo su Regimanto Midvikio „Jurbarko milžinais“. Nacionalinės premijos laureatas tauragiškis skulptorius R. Midvikis skulptūros idėjos pagrindu panaudojo legendą apie brolius Jurgį ir Barkų, kurių vardai esą ir Jurbarko pavadinime. Savivaldybės vyriausioji architektė šią skulptūrą norėtų matyti senamiestyje, o Donato Dovidavičiaus sumanytas obeliskas, ant kurio besisukiojančių dalių būtų surašyta miesto istorija, labiausiai tiktų tokioje vietoje, kurioje praeina ir būriuojasi nemažai žmonių.
Vyriausioji architektė G. Gadliauskienė mielai mieste įkurdintų visas konkursui pateiktas skulptūras, nes tokių mažosios architektūros akcentų Jurbarke trūksta. Architektė užsiminė, kad ne ji viena puoselėja planus papuošti miestą skulptūromis. „Mintys materializuojasi, kai labai nori, taip ir įvyksta“, – įsitikinusi architektė.
Skulptūrų konkursui pateikti projektai eksponuojami savivaldybės pastate ir nemažai žmonių užėjo jų apžiūrėti, tačiau, pasak architektės, pareikšti savo nuomonės pas ją neužsuko nė vienas. Kai kurie komentarus rašo internete, o dar daugiau nuomonių turbūt atsiras tada, jei Angelas tikrai iškils savivaldybės aikštėje. Vyriausioji miesto architektė diskusijų nebijo – vieniems patiks, kitiems – ne, skoniai juk nevienodi. Kur kas labiau G. Gadliauskienei rūpi, kaip surasti rėmėjų, kad skulptūra Magdeburgo teisių suteikimo 400 metinėms pažymėti būtų pastatyta. Rajono biudžete pinigų tam nenumatyta.
Nors konkursui pateiktų projektų autoriai nurodė ir savo kūrinių kainas (jos sukasi apie 200 tūkst. litų), komisija, pasak G. Gadliauskienės, jų nevertino. „Jei atsiras pinigų, tarsimės ir dėl kainos“, – sakė architektė. Rajono biudžete pinigų skulptūrai statyti nenumatyta, todėl bus ieškoma rėmėjų. Nors fundatorių pavardės būtų įrašytos skulptūroje ir išliktų ateinančioms kartoms, vyr. architektė mano, kad šiais ekonomiškai nelengvais laikais rėmėjų rasti bus sudėtinga.
Taigi angelo, skrendančio virš Jurbarko, likimas – geradarių rėmėjų rankose. Būtų gaila, jei angelui krizė pakirptų sparnus.
Danutė Karopčikienė
