Pagrindinės Jurbarko miesto arterijos – Dariaus ir Girėno gatvės vaizdas iškart pasikeičia už modernios autobusų stoties aikštelės, besiribojančios su daugelį metų apleista teritorija. Seni, negyvenami, apgriuvę pastatai, kuriuose neretai prieglobstį susiranda benamiai, ir netvarkoma aplinka ne tik darko urbanistinį miesto veidą, bet ir kelia pavojų aplinkinių gyventojų saugumui.
Vaizdas pasikeis
Tačiau atsirado vilties, kad ši miesto vieta pasikeis. Iniciatyvos ne tik sutvarkyti teritoriją, bet ir paversti ją nauja komercine erdve ėmėsi prieš dvejus metus šias apleistas namų valdas įsigijęs MB „Artūro krova“ direktorius Artūras Muraškinas.
Transporto paslaugų įmonės vadovas apie būsimas permainas kol kas nedaugžodžiauja, nors pirmi žingsniai jau yra žengti. Pasak jo, šiuo metu rengiami ir derinami reikalingi dokumentai, todėl apie konkrečias detales dar anksti kalbėti.
Jis neslepia, kad mintis įsigyti šią vietą kilo gana spontaniškai – vos pamačius sklypą ir įžvelgus jo potencialą. Pradinio aiškaus plano, ką ten įkurti, tuomet dar neturėjo.
Aiškus buvo tik pirmas darbas – išvalyti teritoriją, ją bent kiek sutvarkyti. Būta minčių, kad vieta tiktų dideliam prekybos centrui, tačiau šios idėjos teko atsisakyti vos pradėjus gilintis į teisinius aspektus. Sklypas, esantis senojoje Jurbarko miesto dalyje, patenka į istorinio centro teritoriją, todėl bet kokiai veiklai čia taikomi kur kas griežtesni apribojimai ir būtini papildomi derinimai.
Viliojantis projektas
Įvertinus situaciją apsispręsta statyti ne vieną didelį, o keletą mažesnių komercinės paskirties pastatų. MB „Archsprendimai“ architekto Andriaus Ganusausko parengtame projekte numatyta dviejuose sklypuose, Dariaus ir Girėno g. 11 ir 13, pastatyti septynis naujus pastatus su erdvia automobilių stovėjimo aikštele kvartalo centre. Dabar šioje teritorijoje stovi du seni mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, kurie bus nugriauti arba rekonstruoti.Kadangi abu sklypai patenka į kultūros paveldo teritoriją, visus sprendinius tenka kruopščiai derinti su paveldosaugos specialistais. Pasak A. Ganusausko, naujieji pastatai bus pritaikyti prie esamos miesto infrastruktūros: fasadų apdailai bus naudojamos tradicinės medžiagos – medinės dailylentės ir valcuota skarda, šlaitiniai stogai, pastatams parinktos pastelinės, derančios prie senamiesčio aplinkos, spalvos.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Šviesa” Nr. 56 arba prenumeruokite el. versiją
Architektui modernesnių pastatų neišėjo išspausti? Fantazijos pritrūko suderinti istorinę miesto dalį su šiuolaikiškais pastatais. Vėl bus kaimo trobos tik naujesnės