Birželio 12-oji Lietuvoje buvo Idėjų diena. Jos organizatoriai kvietė žmones pasidalyti idėjomis ir mintimis apie tai, kokią norėtume matyti Lietuvą ir savo miestą 2030-aisiais. Jurbarke šią akciją surengti padėjo savivaldybės Kultūros skyrius ir jaunimo reikalų taryba, o idėjas rinko 8 jauni savanoriai.
Idėjų dienos palapinė skverelyje prie „Liukso” nebuvo apgulta idėjų siūlytojų. Kažkuris jaunuolių net suabejojo, ar nevertėjo įsikurti prie turgaus, kur šeštadienio rytą daug žmonių. Bet kažin, ar atėjusieji pirkti braškių ar parduoti paršelių būtų dėję savo idėjas į idėjų banką, procentai už indėlį iš kurio kažin ar kuomet sugrįš. Nes nežinia, ar tas idėjas kada nors kas nors įgyvendins. Mat akcijos organizatoriai akcentavo, kad pasiūlymai turėtų nereikalauti didelių kaštų, kad juos įgyvendinti galėtų patys siūlytojai.
Nors vienas idėjų siūlytojas teigė, kad „savanorių visada yra, reikia tik gerų idėjų”, pas mus, berods, ir to, ir ano gero trūkumas. Savanoriavo tik keletas jaunuolių, dažniausiai panašiose akcijose sutinkamų, tiesa, – puikiai. Nesėdėjo savo palapinėje, bet bėgiojo aplinkui „Maximą” ir tolėliau ir prašė iš praeivių idėjų, kad Jurbarkas būtų gražesnis, o gyventi jame – geriau. Deja, daug kalbintųjų nei apie idėjų dieną buvo girdėję, nei idėjų turėjo.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie patys atėjo su idėjomis. Gimnazistas Liudas Masaitis siūlė gyventojus, ypač jaunimą, įtraukti į parkų ir gėlynų priežiūrą. „Juk yra Lietuvoje ir Jurbarke žmonių, kuriems ne „dzin”, – sakė vaikinas ir tikino, kad pats irgi imtųsi prižiūrėti kokį gėlyną ar kt.
Viktorijai Petrauskaitei, dvyliktokei, Idėjų dienos savanorei, gražiausias pasirodė vienos vyresnio amžiaus moters pasiūlymas puošti Jurbarką gėlėmis, kurių galėtų dovanoti gėlininkai iš savo darželių.
Savanorių komandą subūrusi Sandra Vasilevičiūtė pastebėjo, kad dažniausiai siūlytos materialios idėjos – sutvarkyti šaligatvį, aplinką, žaidimų aikštelę, bet nė vienas idėjų siūlytojas nesisiūlė pats savo idėją įgyvendinti.
Jaunimo reikalų koordinatorė Audronė Balčiūnienė birželio 16-ą sukvietė rajono vadovus ir atsakingus darbuotojus, jaunimo ir žiniasklaidos atstovus į Idėjų dienos apibendrinimą.
Iš viso buvo gauta apie 100 idėjų – įvairių įvairiausių: rimtų, kurias įgyvendinus Jurbarkas 2030-aisiais būtų patrauklesnis, ir nerimtų (tokių visada būna, kai nereikia pasirašyti), utopinių ir gana realių. Pavyzdžiui, rengti parke šokius. Tam, ko gero, nereikėtų daug pinigų, bet turbūt būtų privaloma gauti daugybę leidimų, o ir atsakomybė kokia – vargu, ar kas to imtųsi?
Nemažai pateikta idėjų, labiau panašių į priekaištus prastai dirbančiai valdžiai, kai kurie pasiūlymai rodo, kad gyventojai nežino, kas jau daroma ar numatyta padaryti mieste, nors apie tai buvo skelbta spaudoje.
Labiausiai verta dėmesio, manau, idėja paversti Jurbarką lelijų miestu – tegul mieste žydi tik gėlės, kurios yra ir jo herbe. Šio kultūros centro direktorės Danutės Samienės pasiūlymo įgyvendinimas, ko gero, neturėtų labai brangiai kainuoti. Nors – kažin, juk dažnai paprasti dalykai perėję per biurokratų kabinetus neįtikėtinai pabrangsta.
Jurbarko – lelijų miesto idėja, kartu su dar dviem – atviros erdvės jaunimui įkūrimo ir laisvalaikio zonų mokyklose įrengimo – sulaukė didžiausio dėmesio, jos bus perduotos Idėjų dienos organizatoriams, kurie yra pažadėję padėti įgyvendinti 5 geriausias idėjas. Geriausios bus paskelbtos www.aukok.lt ir kiekvienai bus bandoma surinkti po 5000 litų.
Idėjų dienos aktyvistė Sandra Vasilevičiūtė sakė netikinti, kad Jurbarkas gaus pinigų įgyvendinti idėją, bet yra įsitikinusi, kad tokios akcijos atgaivina visuomenę, ir tvirtai tiki, kad Lietuvoje bus kitaip.
O kitaip – tai kaip? „Kad jaunimui bus daugiau galimybių mokytis, o baigus mokslus įsidarbinti, kitaip išsilakstys jaunimas iš Lietuvos”, – sakė Sandra. O tada – ko gi vertos ir idėjos, ir lelijos, jei nebebus Jurbarke kam gyventi?
