Prieš savaitę valdančiųjų užkurtas protestas dėl pasikėsinimo į žodžio laisvę šią savaitę ir vėl buvo dėmesio centre. Nes pavyzdžių, kaip laisva žiniasklaida tampa nebelaisva, Europoje, deja, netrūksta. Slovakijoje, Vengrijoje visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisos galų gale nuvedė prie visiško žiniasklaidos savarankiškumo paralyžiaus.
Pataisos dėl paprastesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo šią savaitę pristabdytos – opozicijos iniciatyva laukiama Vilniaus universiteto mokslininkų vertinimo. Po jo grįš į Seimą. Valdantieji neslepia – registruos dar daugiau pataisų dėl LRT. Tuo metu visi manantys, kad žodžio laisvė ir politikų nekontroliuojama žiniasklaida yra vienas iš demokratijos iškovojimų, gruodžio 9-ąją kviečiami į protesto mitingą Nepriklausomybės aikštėje.
„Visuomeninis transliuotojas visada yra pirmas autoritarų taikinys“, – sako „Reporteriai be sienų“ atstovas Pavolas Szalai.
Taip patvirtina ir Vengrijos, Slovakijos, Sakartvelo žurnalistai, kur žodžio laisvės nebėra.
Slovakijos žurnalistas: valdžia sumažino biudžetą
Seimas praėjusią savaitę įšaldė LRT finansavimą. Šiųmetis biudžetas – 79,6 mln. eurų – liks toks pat trejiems metams.
Žurnalistas iš Slovakijos pasakoja, kaip viskas prasidėjo jo šalyje.
„Kai tik valdžia pradėjo savo kadenciją, jie pasinaudodami Parlamentu sumažino biudžetą visuomeniniam transliuotojui. Prieš tai valdžia panaikino licencijas – tai reiškė, kad visuomeninis transliuotojas toliau šantažuojamas“, – sako žurnalistas Martinas Bednarikas.
Inga Ruginienė, Remigijus Žemaitaitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
Po to Slovakijos valdžia ėmėsi keisti visuomeninio transliuotojo vadovybę.
„Įstatymo tikslas buvo pakeisti transliuotojo valdybą, vadovus ir rasti kitų būdų valdančiajai partijai veikti žiniasklaidą. Jie pakeitė valdybą, valdybos skyrimo metodą – anksčiau tai buvo įvairesnė valdyba. Dabar visi nariai iš esmės skiriami valdančiosios partijos, Parlamento arba Kultūros ministerijos“, – pasakoja M. Bednarikas.
Lietuvoje Seime pirmą laiptelį perėjo ir kitos pataisos – dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo. Dabar tam reikia 8 iš 12 Tarybos narių balsų, jie savo nuomonę turėtų sakyti viešai. Taip pat turi būti – viešasis interesas.
„Aušriečiai“ ir „valstiečiai“ siūlo, o socialdemokratai palaiko, kad atleisti LRT vadovą užtektų pusės Tarybos narių – 6 balsų. Balsavimas būtų slaptas, o aiškios priežasties – viešojo intereso – nereikėtų.Primename, kad LRT taryboje 8 iš 12 narių skiria politikai – po keturis Prezidentas ir Seimas.
„Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad politikai skiria daug pareigūnų.
„O generalinį prokurorą, kai skiria Seimas, tai čia nėra politinio sprendimo? O kai Valstybės saugumo departamento direktorių skiria Seimas – nėra politinis? Visas Seimas balsuoja ar kaip čia? Politikai ir priima sprendimus, nes biudžeto pinigus skiria politikai, ir Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys, balsuodamas už biudžetą ir skirdamas 72 mln. LRT, norėčiau, kad tie pinigai būtų sąžiningai naudojami“, – kalba „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Remigijus Žemaitaitis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kol kas pataisos nukeltos. Seimo opozicija paprašė atlikti vertinimą, kokį poveikį turės valdančiųjų siūloma pataisa. Pasak Kultūros komiteto pirmininko, ekspertinių išvadų bus prašoma Vilniaus universiteto mokslininkų. Jų pateikimas gali užtrukti iki mėnesio. Kultūros komiteto pirmininkas sako, kad mokslininkų atsakymas bus rekomendacija.
„Čia rekomendacija, bet ją turėsim po ekspertų išvadų svarstyti ir įvertinti. Nes manau, kad toks, kaip nubalsuota dėl įstatymo projekto, toks, koks buvo salėje nubalsuotas, tai jis kis“, – paaiškino Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
Opozicija sako, kad net jei ekspertai pasakys, kad įstatymas neatitinka teisės normų, vis tiek gali pasiekti Seimo salę.
„Su šitais valdančiaisiais, panašu, kad jie ką nori, tą daro, bet jei ekspertai pasako, kad prieštarauja Konstitucijai, viskas – uždaromas klausimas. Bet matom, kad dažnai konstituciniai prieštaravimai Teisės ir teisėtvarkos komiteto slenkstį peržengia ir eina į Seimo salę“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.
R. Žemaitaitis sako, kad pasiūlymą dar koreguos, kad reikėtų daugiau nei pusės balsų atleidžiant vadovą. Su tuo sutinka ir valstiečių lyderis.
„Septyni Tarybos nariai, aš manau, kad tikrai yra pakankamas skaičius, ir jeigu toks projektas ir keliautų per Seimą, aš čia tikrai nematyčiau problemos“, – sako LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga.
Inga Ruginienė | J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Liberalas Simonas Kairys siūlo kaip tik mažinti narių skaičių iki 11 bei mažinti politikų skiriamų narių skaičių.
R. Žemaitaitis teigė siūlysiąs, kad Taryba turėtų daugiau galių. 15min „aušriečių“ vadovas teigė, kad teiks apie 10 projektų, susijusių su LRT.
Aurelijus Veryga | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Reikia daryti slaptą balsavimą. Tarybai daugiau įgaliojimų suteikti, sukurti netgi administracinį aparatą, keturių penkių žmonių, kad ir duomenis, ir informaciją gaut“, – pabrėžia R. Žemaitaitis.
Dėl to žurnalistai protestuoja – reikalauja valdančiųjų visiškai atmesti pasiūlymą dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo, teigia, kad visuomeninį transliuotoją bandoma politizuoti, kai valdžia galės lengviau paskirti sau palankų vadovą.
Dalia Asanavičiūtė | D. Umbraso / LRT nuotr.
Kas įprastai vyksta toliau, žurnalistai sako žinantys.
„Pagal visiems žinomą schemą viskas turėtų vykti taip – pirmiausia jie ateis į LRT, ją pavers savo valdžios propagandos ruporu, tada apribos kitą žiniasklaidą, tada uždraus nepriklausomus kūrėjus ir pilietines iniciatyvas, pavadindami užsienio agentais, ir galiausiai nutildys visą visuomenę – tai jau įvykę ir nėra teorija“, – kalbėjo Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.
Birutė Davidonytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
O tą dar kartą patvirtina ir kitų šalių pavyzdžiai.
„Buvo pradėta reikalauti informacijos iš privačių žiniasklaidos kanalų dėl tam tikrų projektų finansavimo. Labai suprastėjo žinių kokybė. Buvo nustatyta, kad yra daugiau žinių pranešimų, kur pasisakoma už valdančiąją koaliciją, ir šios koalicijos politikai gauna platformą daug dažniau, ypač televizijoje“, – pasakoja Slovakijos žurnalistas.
Aušrietis Karolis Neimantas kreipėsi į LRT ir prašo pateikti, kokių partijų atstovai kviečiami į politines LRT laidas. Kai kurie politikai K. Neimantui atsakė, kad Seimas pats nuolat teikia statistiką, kur kokie parlamentarai pasirodė. Pagal ją, dažniausias pašnekovas – R. Žemaitaitis.
„Per mažai Nemuno aušros, per mažai mūsų“, – sako K. Neimantas.
Karolis Neimantas | E. Blažio / LRT nuotr.
Premjerė aiškiai neatsako, kokia jos pozicija dėl LRT pataisų.
„Nenorėčiau, kad kada nors atsikelčiau vieną dieną ir pamatyčiau tokią situaciją, kad kažkas kišasi į žurnalistų veiklą, kažkas bando cenzūruoti. Pati niekada to nedariau ir nežadu toliau daryti“, – sako Inga Ruginienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda irgi sako – įstatymų pakeitimai turi atitikti politinio neutralumo, atsakomybės, skaidrumo principus.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pasirašė peticiją prieš LRT politinį užvaldymą, ir skelbia – gindami laisvą žodį, giname laisvą Lietuvą.
