Nors švietimo reformuotojai jaunimą vis dažniau ir garsiau ragina karjerą pradėti nuo profesinės mokyklos, pastarosios visuomenėje vis dar neturi aukštų reitingų, o vidurines baigiantieji šturmuoja aukštąsias. Vienintelė mūsų rajone Smalininkų technologijų ir verslo mokykla profesijos mokytis priima turinčiuosius vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, o mokinių sulaukia iš viso regiono. Mokslo metams artėjant prie pabaigos Tęstinio mokymo skyriaus vedėja Vidmanta Paulavičienė sukvietė prie apvalaus stalo mokyklos administracijos ir mokinių atstovus padiskutuoti apie tai, kuo patrauklus profesinis mokymas.
Profesinį mokymą Lietuvoje vykdo 72 mokyklos, veikia 2 nevalstybinės ir 11 tęstinio profesinio mokymo įstaigų. Priėmimas į profesines mokyklas keletą pastarųjų metų didėjo, tikimasi, kad naujais mokslo metais profesinį mokymą pasirinks per 19 tūkst. mokinių. „Kas naujo Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje? Kuo patrauklios ir įdomios čia siūlomos profesinio mokymo programos?“ – klausė V. Paulavičienė ir kvietė mokyklos administracijos atstovus ir čia besimokantį jaunimą įsijungti į diskusiją.
Direktorės pavaduotojo Stasio Zdanavičiaus teigimu, šiais metais mokykla planuoja priimti 175 moksleivius. Atsiradus daugiau norinčiųjų mokytis ministerija leistų suformuoti dar vieną grupę. Deja, neretai, ypač baigusieji 12 klasių, apsisprendžia tik priartėjus rugsėjui, tuomet papildomą grupę pusę metų turi finansuoti pati mokykla.
Smalininkų TVM iš viso turi licencijuotų 20 mokymo programų, priėmimą skelbia į trylika. Kai kurios iš neskelbiamų profesijų yra labai panašios, kitoms ruošti mokykla neturi specialistų, dar kitos – nepopuliarios, mokiniai jų nesirenka. „Manau, kad mūsų mokyklos tikslas – ruošti darbininkus mūsų rajonui, tačiau rajono savivaldybėje negaunu atsakymo, kokių darbuotojų rajonui ateityje reikės“, – sakė I. Budrienė. Prieš keletą metų reaguodama į darbo rinkos poreikius mokykla parengė programą ir gavo leidimą ruošti elektros įrenginių elektromechaniko profesiją, tačiau norinčiųjų jos mokytis nėra daug.
Ateinančių mokslo metų naujovė Smalininkų TVM – nauja programa baigusiesiems 12 klasių – tai prekybos įmonių vadybininko padėjėjo dvejų metų mokymo programa. Direktorės pavaduotojas praktiniam mokymui Algimantas Petraitis teigė, kad profesinė mokykla ruošia padėjėją, tačiau padėjėjas turi išmanyti ir mokėti beveik viską, ką ir vadybininkas, ir praktiškai atlieka vadybininko darbą.
Naujosios profesijos pavadinimas, anot vieno diskusijos dalyvio, skamba gražiai, tačiau vien pagal pavadinimą ateities nepasirinksi. „Kaip jūs rinkotės? Pirmiausia mokyklą ar profesiją? Kiek reiškia gyvenamoji vieta ir vieta, kurioje yra mokykla?“ – klausė neformaliojo ugdymo organizatorė Gražina Martišienė diskusijoje dalyvaujančių mokinių.
„Rinkausi pagal pomėgius, – sakė automobilių mechaniko specialybės besimokantis Laimonas Venevičius. – Sesuo mokėsi gimnazijoje, mačiau, kaip ilgai sėdi prie knygų. Aš rinkausi lengviau, bet ir čia reikia dirbti. Tačiau per trejus metus baigsiu ir vidurinę, ir profesiją įsigysiu.“ Ingai Urbikaitei apsispręsti padėjo sesė ir brolis, kurie profesiją irgi įgijo Smalininkuose. „Jiems čia buvo gerai, tad ir aš atvažiavau“, – sakė iš Vadžgirio atvykusi mergina. Besimokydama ji ne kartą dalyvavo įvairiose mugėse ir įsitikino, kad padavėjo barmeno specialybė jai patinka. Gintarė Kundrotaitė pasakojo, kad gerai baigusi 10 klasių tarėsi su mama ir nusprendė pirmiausia įsigyti profesiją, o aukštesnio išsilavinimo galima siekti vėliau, juoba kad stojant į aukštąsias mokyklas baigusiesiems profesines suteikiama prioritetų. Jurbarkiškis Tautvydas Bosas, nors jau buvo įgijęs profesiją Kaune, susidomėjo tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus programa. Profesija perspektyvi, mokykla netoli namų, o tarptautinių reisų vairuotojas nėra tik vairuotojas, jis turi išmanyti ir apie mašiną, mokėti kalbų ir kitų dalykų – visko mus čia ir moko – taip pasirinkimą aiškino Tautvydas. O Lina Ambrazaitytė sakė tik mokydamasi supratusi, kad virėjo specialybė jai netinka. Tai pavyzdys, kad nelengva jauname amžiuje suprasti, ko tikrai nori. Bet baigusi Smalininkų TVM gimnaziją Lina galės pasirinkti kitą specialybę.
Pirmus metus profesijos mokytoju dirbantis Mykolas Bialoglovis savo pavyzdžiu patyrė, kad naudinga pradėti nuo profesinės mokyklos, nes, anot jo, universitetas profesijos nemoko, o praktiniai įgūdžiai kiekviename darbe reikalingi.
Profesinėje mokykloje daug laiko skiriama praktiniam mokymui. „Praktinis mokymas šioje mokykloje mane visiškai tenkina“, – teigė arimo varžybų nugalėtojas Tomas Ivaškevičius. Technikos priežiūros verslo darbuotojo profesijos besimokantis vaikinas artojo įgūdžių įgyja ir tėvų ūkyje, o mokykloje irgi randa kur tobulėti.
Kad mokiniai įgytų kuo daugiau profesinių kompetencijų ir patirties, kurios pageidauja darbdaviai, mokykla bandė sudaryti sutartis su Jurbarke veikiančių bankų, elektros skirstomųjų tinklų skyriais, tačiau, pasak direktorės, dėl centralizuoto įmonių valdymo kol kas to padaryti nepavyko, nes skyrių vadovai tokių klausimų nesprendžia.
Ne paslaptis, kad daugelį jaunuolių vilioja miestas. Tačiau ne visus – Deividas Kutkaitis iš Gelgaudiškio teigia nė minties neturėjęs važiuoti į Kauną. „Ko pasiekiau čia? Jau išsilaikiau teises, respublikiniame konkurse esu pripažintas geriausiu jaunuoju vairuotoju“, – sakė Smalininkų TVM antrakursis.
Kaip vertinate mokyklą kaime? „Kad privalumas – tai ne“, – mano Tomas. „Bet ir ne trūkumas“, – atrėmė Laimonas. „Niekaip nevertinu, juk važiuoju mokytis, o ne lakstyti po miestą“, – sakė Rūta Balčiūnaitė ir svarstė, ar kiekviena šeima pajėgi išleisti vaikus į universitetą, nes pragyvenimas mieste brangiai kainuoja.
„Kaimo profesinė mokykla atlieka ir daug socialinių funkcijų“, – teigė socialinė pedagogė Laima Stanaitienė, žinanti, kad vieniems labai reikia finansinės paramos, o kitiems – gero, o kartais ir griežtesnio žodžio ar patarimo.
Ne paslaptis, kad apie Smalininkų TVM, kaip ir apie kitas mokyklas, sklando įvairių gandų. Ar esate saugūs mokykloje? – jaunimo klausė mokytojai. „Gandais pasitikėti neverta, geriausia prieš stojant pačiam atvažiuoti pasižiūrėti“, – mano L. Venevičius, kuris ne kartą buvo lankęsis Smalininkuose sporto varžybose, atvirų durų dienose. „Sunkus būna rugsėjis, kai ateina nauji mokiniai, kol susipažįstame ir perprantame vieni kitus. Bendrabutyje gyvename tvarkingai“, – teigė G. Kundrotaitė, ne tik mokykloje, bet ir bendrabutyje atrandanti įdomios popamokinės veiklos.
Pasibaigus pamokoms daugelio mokinių diena dar nesibaigia. „Jei uždarai mokyklos duris – ir viskas, skurdi bus tavo patirtis“, – teigė M. Bialoglovis. Mokydamasis ir studijuodamas jis patirtį kaupė ir įvairioje visuomeninėje veikloje, o pradėjęs dirbti Smalininkų TVM įsteigė jaunimo klubą „Aukštyn kojom“. Kaime esanti mokykla turi pasiūlyti mokiniams įvairių krypčių saviraiškos galimybių – kiekvienas norintysis čia randa įdomios veiklos.
Bet mokytis profesinėje mokykloje daugeliui jaunų žmonių, jų žodžiais tariant, – „ne lygis“. „Daug kas man taip sako: tu gerai mokeisi, o dabar tik Smalininkuose. Kažkodėl jiems atrodo, kad čia niekas nesimoko?“ – stebisi R. Balčiūnaitė, kuri baigusi gimnaziją įstojo į profesinę mokyklą. Mergina teigė niekaip į tokias replikas nereaguojanti – nes didžiuotis galima tik turiniu, tik tuo, ką pats padarei, ko pasiekei, o ne mokyklos ar specialybės pavadinimu.
Danutė Karopčikienė
