Spalio 28-ąją Raudonės pilyje atidarytas vienos ryškiausių ir įdomiausių Lietuvos dailininkių tekstilininkių Minos Levitan-Babenskienės muziejus, kur pagal dabartinę sutartį trijose salėse dvejus metus bus eksponuojama apie šimtas jos darbų.
Raudonės pilis kaip tik yra toji vieta, galėjusi suteikti tinkamą erdvę menininkės darbus pamatyti platesnei visuomenei, kuri ne taip dažnai lankosi didžiuosiuose miestuose esančiose meno galerijose. Muziejus, siekiant įamžinti šviesų mamos ir dailininkės atminimą, įkurtas menininkės sūnaus Edmondo Babensko, savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus ir Raudonės seniūno Česlovo Meškausko iniciatyva.
Raudonės pilyje pristatomą mamos kūrybą susirinkusiai publikai apibūdinęs menininkės sūnus E. Babenskas sakė: „Manau, kad dėl pilies didybės, čia vykstančio gyvo visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo laimi abi pusės.“
Iš pradžių menininkės sūnus E. Babenskas planavo muziejų įkurti mamos bute Žvėryne, tačiau vėliau nusprendė, kad Raudonės pilis yra ta vieta, kur jos darbai galės būti plačiau matomi. „Raudonės pilį kasmet aplanko apie 40 tūkstančių svečių, tad norėjosi, kad kuo daugiau žmonių pamatytų mamos kūrinius“, – sakė jis.
Pasak E. Babensko, muziejuje pristatoma tiek tekstilės, tiek pastelės kūrinių. „Čia yra šiek tiek retrospektyvinių darbų iš jos studentiškų laikų. Dauguma eksponatų – eskiziniai, tačiau iki galo išbaigti darbai. Jos technika – pastelė ir gobelenas. Viename iš kūrybos etapų labai ryški senoji architektūra, kuri tarsi gyvena jos darbuose“, – teigė jis.
Vienas įspūdingiausių eksponatų – didžiulis gobelenas, eksponuojamas XVI amžiuje statytoje Raudonės pilyje. „Jis – aštuonių metrų pločio ir daugiau nei keturių metrų aukščio. Gotikinio stiliaus gobelenas spalvomis atkartoja pilies mūrą – rausvai rusvą, šiltą. Siluetai gal šiek tiek kitokios stilistikos, bet jie čia dera kaip niekur kitur“, – pridūrė E. Babenskas.
Dailininkė Almira Vaigel pasakojo, kad Mina kūrė tiek, kiek leido sveikata. „Silpstant regėjimui ji vis dažniau ėmėsi pastelės, todėl muziejuje jų ir yra daugiausia. Jos meninis stilius – monumentalus, estetiškai išgrynintas. Idėja visuomet labai aiški, kupina vidinės šviesos ir grožio“, – sakė menininkė.
Mina Levitan-Babenskienė gimė 1932 m. kovo 5 d. Šiauliuose, tačiau jos vaikystė dažnai bėgo Jurbarke pas senelius, kuriuos hitlerininkai 1941 m. liepos 3-ąją, jau pačią pirmąją masinių Jurbarko žydų žudynių dieną, sušaudė.
„Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui praktiškai žuvo visa mamos šeima iš jos pusės. Visiškai per klaidą mamai, mažai mergaitei, pasisekė būti išgelbėtai“, – pasakojo menininkės sūnus E. Babenskas.
Antrojo pasaulinio karo metais Minos šeima gyveno Kaune. Vėliau – 1959-aisiais – ji baigė Lietuvos dailės institutą, dirbo kombinate „Audėjas“. Nuo 1961 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 1966 m. – laisva menininkė. Daug eksperimentavo, bandė į kilimus įausti varinę vielą, sintetinius siūlus, kūrė batiką, aplikacijas, rištinius kilimus, tapė pasteles, sukūrė savo autorinę techniką.
Menininkė dirbo kol tik leido jėgos. Paskutiniaisiais gyvenimo metais stipresnių rankų reikalaujantį darbą padėdavo atlikti sūnus Edmondas. Žemiškąjį pasaulį ji, sulaukusi beveik 93-jų metų, paliko šiemet sausio 5-ąją, bet liko ir bus gyva savo kūriniais.
Meras S. Mockevičius muziejaus atidarymo iškilmėse sakė, kad tai ypatinga akimirka ne tik Minos Levitan-Babenskienės artimiesiems, bet ir visam mūsų kraštui. Tai tarsi menininkės sugrįžimas į vaikystės vietas. Muziejus Raudonės pilyje – tai vieta, kurioje gyva kūrėjos dvasia įkvepia mąstyti apie grožį, atminimą ir šviesą, kurią menas palieka mūsų širdyse.
Pasak savivaldybės mero S. Mockevičiaus, Mina Levitan-Babenskienė buvo Jurbarko krašto bičiulė: „Čia gyveno ji ir jos draugai – Dovydas Zundelovičius, kurį ji labai mylėjo ir gerbė. Mes manome, kad tokio garsumo žmogaus darbai turi būti ne tik mieste, bet ir čia – regione, kad juos pamatytų daugybė žmonių.“
Menininkė daugiausia kūrė monumentalius dekoratyvinius gobelenus visuomeniniams interjerams. Jos kūriniams būdingas reljefiškumas, sodrios spalvos, įvairių medžiagų deriniai. Nuo pat 1962 m. su savo kūriniais dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje (yra buvę ir Jurbarke) bei užsienyje – Rusijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Izraelyje. Jos kūrinių turi įsigiję Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, Vilniaus Gaono žydų muziejai.
Ilgą laiką savo išskirtiniu kūrybingumu ir meistryste garsino Lietuvos vardą, jos darbai džiugina visus, turinčius galimybę juos išvysti. Todėl 2008 metais Mina Levitan-Babenskienė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2022 metais, paminint ir su Jurbarku siejamos menininkės 90-ties metų jubiliejų, meras S. Mockevičius už meno sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, meilę gimtajam kraštui Minai Levitan-Babenskienei įteikė Jurbarko rajono savivaldybės padėkos raštą.
Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau nei šimtas kūrinių. E. Babenskas žada ekspoziciją nuolat atnaujinti, kad lankytojai kasmet galėtų atrasti ką nors naujo.
Į Minos Levitan-Babenskienės kūrinių muziejaus atidarymą suvažiavo daugelis ją pažinojusių meno žmonių. Iškilmingą šventę lydėjo „Ažuoliuko klubo“ vyrų choro koncertas.
Dabar aplankyti Raudonės pilyje esantį muziejų ir pamatyti išskirtinius kūrinius gali visi norintieji. Menininkė sugrįžo arčiau savo vaikystės miesto.
Gintautas Šimboras
grožį ir šviesą.
ai tai cia gi zydu menai, o lietuviu menininku pas jus yra