Nors afrikinis kiaulių maras gresia dideliais nuostoliais, gyventojai, net ir viliojami parama, atsisakyti kiaulių neskuba. Metų pabaigoje rajone buvo 595 ūkiai, kuriuose buvo priskaičiuojama 1800 kiaulių. Paraiškas gauti paramą kiaules paskerdus savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui gruodį pateikė vos penkiolika ūkininkų.
Žemės ūkio ministerija kiaulių laikytojus kvietė pasinaudoti kompensacijomis ir žadėjo 100 eurų išmoką už kiekvieną paskerstą kiaulę, jei ji buvo auginama afrikinio kiaulių maro paliestoje teritorijoje. Nors paraiškas galima teikti iki vasario 1 d., jos priimamos tik iš tų ūkininkų, kurie kiaules paskerdė iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Martynas Kursevičius teigia, kad Jurbarko rajone atsisakyti kiaulių žmonės neskubėjo.
„Esame gavę prašymų išmokėti kompensacijas už 51 paskerstą kiaulę. Didžiausias skaičius atsisakant kiaulių viename ūkyje buvo aštuoniolika. Kiaulių nusprendė atsisakyti Šimkaičių seniūnijos gyventojas. Pagal visas gautas paraiškas išmokos sudarytų 5100 eurų“, – sakė M. Kursevičius.
Valstybės parama už vieną paskerstą kiaulę siekia 100 eurų. „Pagalbos teikimo kiaulių laikytojams skatinant vykdyti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones“ taisyklės buvo patvirtintos dar 2018 m. rugpjūčio mėn. ir informacijos apie teikiamą paramą užteko, tačiau skersti gyvulių rajone niekas neskubėjo. M. Kursevičiaus vertinimu, tai galėjo lemti kelios priežastys. Kompensacijos galėjo kreiptis laikiusieji nuo 1 iki 100 kiaulių, bet jos turėjo būti suženklintos ir registruotos. Taisyklės įpareigojo kiaules paskersti iki metų pabaigos ir sudaryti sąlygas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai jas ištirti laboratorijose dėl afrikinio kiaulių maro. Be to, žmones galėjo stabdyti įsipareigojimas trejus metus nuo pagalbos skyrimo dienos nelaikyti kiaulių.
Laikantiesiems kiaules afrikinio kiaulių maro teritorijose buvo teikiama ir kitokia parama. Jie galėjo kiaulininkystę keisti kita veikla ir gauti iki 90 proc. patirtų išlaidų kompensacijas. „Gavome dvi tokias paraiškas. Vienas žmogus atsisakė kiaulių ir įsigijo šimtą paukščių bei du galvijus, kitas – karvę. Bendra paramos suma siekė 2610 eurų“, – sakė M. Kursevičius.
Kiaulių augintojams iki 90 proc. buvo kompensuojamos ir išlaidos biosaugos priemonėms įsigyti. Ši parama negalėjo viršyti 1500 eurų vienam ūkiui.
„Buvo galima įsigyti tvorą, vartus, langus kiaulių laikymo patalpose, dezinfekcinius barjerus, dezinfekcinius purkštuvus, pašarų terminio apdorojimo įrangą, priemones nuo graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų. Sulaukėme dviejų paraiškų. Kiaules auginantys gyventojai prašė kompensuoti tvoros, langų ir tinklelių nuo kenkėjų įsigijimo išlaidas. Kompensacijos suma – 822,60 euro“, – pasakojo vyr. specialistas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jurbarko padalinio vadovas Algirdas Pocius teigia, kad ir veterinarijos specialistai stebi tą pačią tendenciją – atsisakyti kiaulių gyventojai nenori. Rajone kiaulių ūkių skaičius pernai kito nežymiai. 2018 m. pradžioje buvo 603 kiaules auginantys ūkiai, per metus kiaulių sumažėjo vos dviem dešimtimis. „Kompensacija žmonių nepaskatino“, – mano A. Pocius.
Specialistas kiaulių neatsisakiusiems gyventojams priminė, kad skersti kiaules reikia iki šiltojo metų periodo pradžios – gegužės 1-osios. „Kai šalta, maras neturi tiek galimybių plisti.“ Atšilus situacija pasikeičia, todėl tie, kas iki to laiko gyvulių nepaskers, privalės labai griežtai laikytis biosaugos reikalavimų“, – sakė A. Pocius.
Pirmosiomis vasaros dienomis Jurbarko r. buvo nustatytas pirmasis Afrikinio kiaulių maro atvejis mažame kiaulininkystės ūkyje, vėliau dar keletas mažų ūkių taip pat neišvengė ligos. Dėl to buvo paskelbta ekstremali padėtis Seredžiaus, Juodaičių, Raudonės ir Šimkaičių seniūnijose.
Vadovo teigimu, kai rudens pradžioje afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas tiek šernams, tiek kai kuriuose ūkiuose laikytoms kiaulėms, daugiau nei šernų, nei užsikrėtusių kiaulių nebuvo. „Šernų beveik neliko, o kai populiacija sumažėja, ligos plitimas sustoja. Kiaulių augintojai rajone gan kruopščiai laikosi saugumo reikalavimų, todėl užkratas kol kas į tvartus nepatenka“, – tvirtino A. Pocius.
Sausio 5-11 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus pristatytų šernų mėginius, afrikinis kiaulių maras diagnozuotas 187 gaišenų ir 23 sumedžiotiems šernams. Nors Jurbarko rajono šiame sąraše nėra, atsipalaiduoti negalima.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad, siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso plitimo galimybes, pakeistas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymas. Pakeitime nurodoma, kad jei vienu metu sumedžioti šernai, tarp kurių nustatoma užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru, transportuojami į žvėrių dorojimo aikštelę ar patalpas ta pačia transporto priemone, išdorojami vienoje aikštelėje tais pačiais įrankiais, laikomi vienoje patalpoje ar šaldymo įrenginyje, turi būti laikomi užsikrėtusiais AKM dėl kryžminės taršos. Visos tokių šernų skerdenos, mėsa, trofėjai, šalutiniai gyvūniniai produktai (širdys, kepenys, plaučiai ir kita) turi būti sunaikinti VMVT nurodytu būdu.
Lukas PILECKAS
