Atvyko pirmieji nuo karo pasitraukę ukrainiečiai(pildoma) (3)

Vasario 28-osios rytą į Jurbarką atvyko pirmieji ukrainiečiai, kuriems teko bėgti iš savo šalies nuo Rusijos sukelto karo. Į miestą atvežta ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos bendrabutyje apgyvendinta mama su septynmečiu berniuku.

Ši šeima – įmonėje „Manvesta“ vairuotoju dirbančio ukrainiečio artimieji. Įmonės atstovai tik prasidėjus karui Ukrainoje paprašė savivaldybės pagalbos apgyvendinant maždaug pusės tūkstančio čia dirbančių ukrainiečių šeimas.

„Taip, atvyko pirmoji šeima. Moteris akivaizdžiai išsigandusi, berniukas ramesnis. Jis – pirmokas ir jau sakė, kad nori į mokyklą, pasiryžęs eiti. Mano žiniomis, rytoj turėtų atvykti dar septyni žmonės“, – sakė gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė.

Pasak moters, šeima bus pamaitinta „Ąžuoliuko“ mokyklos valgykloje pagamintu maistu. Tačiau ukrainiečiams buvo aprodytas ir mokyklos technologijų kabinetas, čia jie galės maistą gamintis ir patys.

„Kaip tik vyko pamoka apie Ukrainą, kuri šiandien vyksta visoje Lietuvoje, tai ir mokiniams buvo galimybė suprasti, kad viskas vyksta čia, dabar, o ne ekrane ir gyvai pamatyti nuo karo pasitraukusius žmones“, – sakė V. Greičiūtė.

Antradienį į Jurbarką atvyko dar septyni žmonės. Jie taip pat buvo įkurdinti gimnazijos bendrabutyje. Tai – keturi mažamečiai vaikai ir trys moterys. Mažųjų ukrainiečių amžius – nuo dvejų metų iki dešimties.

„Artimiausiu metu laukiama dar septynių ukrainiečių“, – sakė V. Greičiūtė.

ŠVIESOS žiniomis, viena šeima yra iš Luhansko regiono. Tai sritis Ukrainos pietryčiuose. Būtent čia dar 2014-aisiais Rusija surengė puolimą, o jos remiami separatistai dalyje Luhansko ir Donetsko sričių įkūrė vadinamąsias Luhansko liaudies ir Donetsko liaudies respublikas. Šiemet, vasario 24-ąją, Ukrainą užpuolusi Rusija vieną pagrindinių savo karinių smūgių surengė būtent šiuose regionuose.

Moteris su septynmečiu sūnumi kurį laiką slėpėsi savo name – išeiti į gatvę bijojo, nes galėjo būti nušauti. Vėliau šeimai pavyko išvykti. Trauktis nuo karo teko įvairiomis priemonėmis – važiuoti, eiti pėsčiomis.

Atvykę į Jurbarką ukrainiečiai atviravo – keturias dienas beveik nevalgė, negalėjo nusiprausti. Todėl šiltas maistas ir vanduo Lietuvoje tapo tikra palaima.

Kiek tiksliai pabėgėlių apsigyvens Jurbarke kol kas neaišku. Be „Manvestoje“ dirbančių vyrų šeimų rajone gali būti įkurdinti ir kiti ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad nuo karo į Europos Sąjungą gali pasitraukti apie septynis milijonus žmonių.

Visus norinčius prisidėti prie paramos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams Jurbarko r. savivaldybė prašo kreiptis el. paštu  arba šiais telefonų numeriais 8 664 37 590, 8 649 29 983. Šiuo metu renkama informacija, todėl kreipiantis prašoma nurodyti, kuo kiekvienas galėtumėte padėti.

Pati „Manvesta“ taip pat skiria resursus padėti ukrainiečiams. Įmonė tikina daranti viską, kad užtikrintų visų savo darbuotojų bei jų šeimų saugumą.

‚Organizuojame ir vykdome darbuotojų šeimų parvežimą į Lietuvą. Taip pat, kartu su savivaldybėmis, įsipareigojome visiems „Manvesta“ darbuotojams iš Ukrainos, kartu su jų šeimomis, suteikti apgyvendinimą Lietuvoje“, – teigiama „Manvesta“ pranešime.

Įmonė įkūrė pagalbos liniją, kurios pagalba teikia informaciją darbuotojams apie jų, bei jų šeimų apgyvendinimą Lietuvoje bei kitą reikalingą pagalbą.

„Mes atidžiai stebime įvykius ir palaikome organizacijas, teikiančias pagalbą Ukrainai ir jos gyventojams. Suteikėme 20 tūkst. eurų paramą savanoriškai organizacijai „“, – skelbia „Manvesta“.

ŠVIESOS inform.