Jaunieji miško bičiuliai dažniausiai susitinka miške, o susitikę dirba konkrečius ir miškui, ir jo draugams svarbius darbus. Tačiau sausio pabaigoje Viešvilės pagrindinės mokyklos „Atžalynas“ susėdo ratu klasėje ir prisiminė, ką jau nuveikė, o ką nuveiks ateityje.
„Esam „Atžalynas“ – vis atželiam ir atželiam“, – sako Kalvelių girininkė Irena Petrošienė, jau antrą dešimtmetį Viešvilėje ugdanti jaunuosius miško bičiulius. Neseniai būreliui pradėjo vadovauti pradinių klasių mokytoja Kristina Budriuvienė, o girininkė kaip buvo taip ir liko geriausia miško bičiulių bičiulė, patarėja ir pagalbininkė.
Taigi susėdę ratu vaikai vartė storą albumą, kuriame „Atžalyno“ istorija surašyta nuo pat pradžių, nuo 1987 metų. Toje istorijoje ir dabartinis atžalynas jau įrašė ne vieną gražią eilutę.
„Rugsėjo pradžioje mes rinkome giles – tik sveikas, nes tik iš tokių išauga geri ąžuolai, o prastesnes miške suėda šernai, – pasakoja Rytis. – Gerąsias giles girininkė vežė į šaldytuvą, o pavasarį jas jau sodinsime.“
Pijus prisimena, kaip pasikvietę į talką skautus, jaunieji miško bičiuliai gelbėjo kaštonus: „Tie gražūs medžiai kenčia nuo erkučių. Reikia sugrėbti lapus, juos kompostuoti, čia mums į pagalbą atėjo medelyno viršininkė Dalia Mačiežienė.“
Vaikai padirbėjo iš širdies, tad miškininkai jiems padovanojo kelionę. „Važiavome į Jurbarką – apžiūrėjome Krašto muziejų, pabuvojome boulinge“, – pasakojo Deimantė ir teigė, kad į muziejų dar važiuos, nes nespėjo pasimatuoti aristokratiškų suknelių ir su jomis nusifotografuoti.
Rytis pasakojo, kaip jaunieji miško bičiuliai prieš Vėlines tvarkė senas kapinaites – tokių daug yra Viešvilės seniūnijos miškuose – ir uždegė jose žvakeles. Paulinai ypač smagu buvo rinkti miške vaistažoles. „Sudžiovinom, padarėm vaistažolių mišinį ir dovanojom seneliams – važiavome juos pasveikinti prieš Kalėdas. Dar vežėm dovanų žvakę, eglės šaką ir plotkelį“, – pasakojo mergaitė.
Į šventę „Mano augintinis“ jaunieji miško bičiuliai ir jų draugai atsivedė ir atsinešė savo augintinius – šuniukus, kačiukus, o visų įdomiausias šventės dalyvis buvo vėžlys.
Minėdami Žemės dieną jaunieji miško bičiuliai kelia Žemės vėliavą. Įdomiai ir prasmingai gyvena vaikai, auginantys savo širdelėse meilę miškui ir savo kraštui, meilę žemei, kurioje į dangų stiebiasi ąžuolai – ir didžiuliai, kelis šimtus metų skaičiuojantys, ir visai dar jauni, „Atžalyno“ iš mažytės gilės išauginti.
