Nuo vasaros pradžios 6 mėnesių EURIBOR padidėjo nuo 0 iki 2,5 proc. Finansų ekspertų teigimu, kitąmet galime išvysti ir 4 proc., tad paskolų įmokos gyventojams ir toliau augs.
Prieš dvejus metus iš banko 30 metų pasiskolinusi 150 tūkst. eurų Rūta kartu su vyru įsigijo svajonių namus.
Tuo metu gyventojai ir verslai dar galėjo svaigintis pigių pinigų mana, o rinkos naujokų bei būsto pirkėjų galvose vyravo mintis, kad daug metų po nuliu palindusios palūkanos į viršų, kaip Atlantida, niekada daugiau ir nebeiškils.
Būstas / BNS nuotr.
„Mūsų įmoka bankui sudarė 550 eurų. Tai buvo didelė suma, tačiau abu su vyru dirbome, paskolą mokėjome per pusę. Manėme, kad tai ir bus maksimali įmoka, o bėgant metams ji mums atrodys vis mažesnė, nes atlyginimai augs“, – sako Rūta.
Tačiau infliacija užsiliūliavusius paskolų savininkus apibėrė karčiais realybės saldainiukais. Centriniai bankai ėmė kelti palūkanų normas, o gyventojai – daugiau mokėti už paskolas.
Gruodį Rūtos būsto paskolos mėnesinė įmoka buvo perskaičiuota, pritaikius 1 metų EURIBOR, kuris siekė 2,87 proc. Šeimos įmoka bankui padidėjo nuo 550 eurų iki 790 eurų.
„Mums tai labai daug. Pastaruosius metus viskas labai pabrango, atlyginimai padidėjo labai nedaug, todėl mokėti paskolos įmoką darosi sunku. Beliko įjungti taupymo režimą. Atsisakėme pavasarį planuotų atostogų, pradėjome į darbą maistą gamintis patys“, – sako Rūta.
Teks gyventi aukštesnių palūkanų paradigmoje
Rūtai neramu, kiek dar gali augti EURIBOR. Ar dabar jai pritaikytas 2,87 proc. EURIBOR yra aukščiausia riba, ar ateityje tarpbankinė palūkanų norma gali dar labiau išaugti?
Atsakymas priklausys nuo to, kaip Europos Centriniam Bankui (ECB) seksis suvaldyti infliaciją. Ketvirtadienį ECB Valdančioji taryba dar kartą rinksis į posėdį ir spręs, kiek padidinti palūkanas.
Rinkos lūkesčiai dėl EURIBOR / Chathamfinancial nuotr.
INVL obligacijų komandos vadovas Regimantas Valentonis teigia, kad rinkos tikisi, jog palūkanų norma bus pakelta dar 0,5 proc. punkto, o kitąmet bazinė palūkanų norma turėtų pasiekti apie 2,8 proc. ir daugiau nebekilti.
„Bent jau rinkos prognozuoja, kad ketvirtadienį bus 0,5 proc. punkto pakėlimas, tuomet vasario pradžioje dar 0,5 proc. punkto pakėlimas ir tuomet kovą–balandį gali būti dar 0,25 proc. punkto kėlimas. Vadinasi, palūkanų norma turėtų nusistovėti ties 2,8 proc. Dabartinis metinis EURIBOR ir rodo panašų skaičių“, – sako R. Valentonis.
Jo teigimu, tikimybė, kad ECB palūkanas kels iki 4 ar 5 proc., yra mažesnė, nes tokiu atveju kai kurioms euro zonos valstybėms gali būti sunku aptarnauti savo skolas.
„Euro zonoje tarp šalių yra netolygus skolos lygių pasiskirstymas. Vokietijos ar Šiaurės šalių skolos lygiai yra daug mažesni nei Pietų valstybių. Jei ECB labai daug padidintų palūkanų normą, tarkime, iki 4–5 proc., tai toms šalims tvarkyti skolą būtų sunku“, – teigia R. Valentonis.
Jis taip pat pažymi, kad kol kas Europoje anksti kalbėti apie palūkanų mažinimą, o gyventojai turėtų susitaikyti su mintimi, jog žengiame į naują paradigmą, kai teks gyventi aukštesnių palūkanų laiku.
„ECB vis dar tvirtai sako, kad yra linkęs kovoti su infliacija ir nežiūri į galimas recesijos galimybes. Recesija jiems yra mažesnis blogis nei infliacija, kurią jie bando suvaldyti. Verta pažymėti, kad daug metų gyvenome su minusinėmis palūkanomis. Turbūt atgal į tokius laikus negrįšime.
Dabar bazinė palūkanų norma siekia 1,5 proc., ketvirtadienį bus 2 proc. Tai tikrai nėra toks didelis pasikeitimas, kad sakytume, jog per smarkai buvo pakeltos palūkanos ir reikia pradėti jas mažinti. Tie 2 proc. gali išlikti ir ilgesnį laiką“, – sako investuotojas.
EURIBOR gali kilti ir iki 4 proc.
Ekonomistas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad kitąmet EURIBOR gali pakilti net ir iki 4 proc.
„Labai tikėtina, kad kitąmet ECB seks JAV pėdomis ir judėsime tų 4 proc., o gal ir 4,5 proc. palūkanų link. Todėl reikia nusiteikti, kad išlaidos būsto paskoloms didės“, – mano M. Dubnikovas.
Marius Dubnikovas / BNS nuotr.
Jis pažymi, kad, siekiant euro zonoje suvaldyti infliaciją, iki 2 proc. padidintos bazinės palūkanų normos tikrai neužteks.
„JAV agresyviai užpuolė rinką didindama palūkanas ir ten jau 5 mėnesius iš eilės infliacija mažėja bei pasiekė 7,1 proc., o Europoje ji siekia apie 10 proc. Niekas nekovoja su tokia infliacija tik su 2 proc.“, – teigia ekonomistas.
M. Dubnikovas sako nemanantis, kad kitąmet ECB galėtų imti mažinti palūkanų normą. „Judėti žemyn dar anksti. Įprastai palūkanų augimo periodas trunka 1,5–2 metus. ECB palūkanas pradėjo kelti šių metų antrojoje pusėje, todėl tikėtina, kad galbūt kažkokio palūkanų mažinimo būtų galima tikėtis 2024 m. Žinoma, viskas priklausys nuo energetikos kainų. Jei jos mažės, tuomet infliacijos lygis mažės, kartu ir palūkanos“, – sako M. Dubnikovas.
Būstas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Jis taip pat tikina, kad grįžimas prie 2–3 proc. palūkanų normos yra normalus ir sveikas ekonomikai.
„Geriau prie neigiamų ar nulinių palūkanų negrįžtume, nes tai buvo ekstremumas. Žmonės, kurie turi santaupų, jie turi už jų laikymą gauti palūkanas. Taip ekonomika gyvavo šimtmečiais. Neigiamos palūkanos rodė nesveiką situaciją, tai buvo grubus ekonomikos skatinimas, kuris privedė prie infliacinių procesų, o jie nėra tvarūs. 2–4 proc. palūkanų normų ribose gyventi yra normalu ir taip visada buvo. Todėl dabar mes grįžtame prie įprastinių dydžių“, – tikina ekonomistas.
Svarbiausia – nepraleisti paskolos įmokų
Tad ką daryti tiems, kuriems mokėti būsto įmokas tampa vis sunkiau? Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas sako, kad vienas iš būdų – pailginti kredito laikotarpį.
„Jei įmokos tampa labai didelės, galima bandyti kredito laikotarpį pailginti penkeriais metais ir taip 100–200 eurų susimažinti įmoką (jei paskolos terminas trumpesnis nei 30 metų). Be to, augant palūkanoms banko marža mažėja, tad galima pabandyti derėtis dėl jos sumažinimo. Jei paskolos mokėjimo metodas linijinis – pasikeisti į anuitetinį. Taip vėl sumažinama mėnesinė įmoka“, – pataria M. Jansonas.
Pinigai; eurai / E.Blaževič/LRT nuotr.
Jis primena, kad turintiesiems būsto paskolas svarbiausia laiku mokėti įmokas bankui, kitaip kredito įstaiga gali pabloginti sąlygas.
„Jei žmonės pradeda vėluoti mokėti įmokas bankui, užtenka 90 dienų vėluoti sumokėti įmoką ir bankas tuomet turi teisę nutraukti sutartį. Jie dažniausiai to nedaro, bet 1 proc. punktu padidina banko maržą. Tai reiškia, jei žmogus turi 100 tūkst. kreditą, jis gali per visą paskolos mokėjimo laikotarpį pabrangti ir 20 tūkst. eurų. Todėl svarbiausia nevėluoti mokėti bankui“, – sako M. Jansonas.
Jis taip pat primena, kad, jei jau vėluojate sumokėti bankui, tai daryti ne ilgiau nei 15 dienų.
„Bankas paskaičiuos delspinigius, tačiau duomenų „Creditinfo“ neperduos. Bet, jei vėluosite daugiau, duomenys bus perduoti ir jūsų kredito reitingas prastės“, – įspėja finansų ekspertas.
Žiema / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Todėl gyventojams jis siūlo nenumatytiems atvejams turėti finansinę pagalvę, o ją jau turintiems neskubėti padenginėti likusio kredito, jei negalima padengti jo viso.
„Jei žmogus turi 100 tūkst. eurų kreditą, susitaupė 10 tūkst. eurų, nebūtų gerai juos įmokėti bankui, nes žmonės nebeturės finansinės pagalvės. Jau geriau laikyti tuos pinigus ir išlaukti krizę, pasidėti tas santaupas kaip indėlį, nes yra kredito unijos, kurios duoda 3–3,5 proc. metinių palūkanų (…) Be to, jei žmogus praranda darbą, jis gali bankui parodyti, kad štai, aš turiu 10 tūkst. eurų terminuotame indėlyje ir nesiruošiu vėluoti mokėti įmokų“, – sako finansų ekspertas.
M. Jansonas taip pat primena, kad netekus darbo ar sumažėjus pajamoms asmuo privalo per 5 darbo dienas apie tai informuoti banką. Tuomet galima tartis su banku dėl kredito atostogų. „Svarbu nelaukti. Nes, jei žmogus bent mėnesį vėluoja sumokėti paskolos įmoką, bankas gali atsisakyti suteikti kredito atostogas“, – įspėja jis.
M. Jansonas taip pat priduria manantis, kad kitąmet EURIBOR kils iki 4 proc.: „Kad bus 4 proc., tai faktas, klausimas, ar bus 5–6 proc.“
Augančios palūkanos nepražudys
Sparčiai augančios palūkanos, M. Dubnikovo teigimu, Lietuvos gyventojams nors ir sukels sunkumų, didžioji dalis skaudžių pasekmių išvengs.
„Didžiosios daugumos augančios palūkanos tikrai nepražudys, nes po 2009 m. krizės atsirado atsakingo skolinimosi nuostatai. Vienas iš ribojimų – žmogaus įsipareigojimai bankui negali viršyti 40 proc. jo pajamų. Kitas – bankai testuoja, kaip keisis žmonių mokumas, jei palūkanos padidės iki 5 proc.
Žiema Vilniuje / BNS nuotr.
Visi, kas šiuo metu yra gavę paskolą, turi galimybę mokėti įmokas net ir išaugus palūkanoms. Net jei EURIBOR ir augtų iki 4 proc., tai nepažeistų namų ūkių stabilumo“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Vis dėlto jis neneigia, kad istorijų, kai žmonėms teks atsisveikinti su turtu, galime išgirsti.
„Be abejo, bus ir nelaimingų istorijų, kai žmonės praras darbus, nes per recesiją tai yra neišvengiama. Kai kuriems nepavyks sumokėti paskolų įmokų ir teks parduoti savo turtą. Tačiau tai nebus masinis reiškinys“, – mano ekonomistas.
Bankų klientai vis dar mokūs
LRT.lt taip pat kreipėsi į tris didžiausius bankus Lietuvoje, ar jie nepastebi, kad klientams darosi vis sunkiau mokėti įmokas bankui.
„Šiuo metu nematome padidėjusio skaičiaus klientų, kurie susidurtų su sunkumais vykdyti savo turimus finansinius įsipareigojimus ir grąžinti paimtas paskolas“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Swedbank / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Su mokumo bėdomis kol kas nesusiduria ir SEB klientai. „Šiuo metu sulaukiame pavienių klientų prašymų atidėti kredito įmokų mokėjimą dėl pasikeitusių jų šeimos finansinių aplinkybių ir nepastebime, kad tokių paraiškų srautas būtų išaugęs. Nepaisant to, kad realių prašymų atidėti mokėjimus didėjimo dar nematome, klientai dabar dažniau paskambina ar užsiregistruoja į konsultacijas, norėdami pasitarti“, – sako SEB Privačių klientų finansavimo departamento direktorius Modestas Kieras.
SEB Bankas , Bankomatas / E. Blaževič/LRT nuotr.
Kad klientai mokūs, tvirtina ir banko „Luminor“ kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė.
„Šiuo metu mes nepastebime vėluojančių mokėti klientų skaičiaus didėjimo. Žinoma, planuodami savo veiklą atsižvelgiame į tai, kad būtume pasirengę, jei imtų daugėti negebančių padengti būsto kredito įmokų laiku. Pastaruoju metu iš besikreipiančių būsto paskolos klientų daugelis ateina su klausimu, ar verta dabar fiksuotis palūkanas“, – sako ji.
Luminor / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
