Kovo 31 d. įvykusiame savivaldybės tarybos posėdyje užsimota plačiai – svarstyti net 69 klausimai. Galima pagrįstai suabejoti, ar įmanoma kokybiškai įsigilinti į tiek svarbių temų per keletą valandų, juo labiau kad didesnių ginčų ir diskusijų sulaukė vos keletas klausimų. Vienas tokių – naujos autobusų stoties statybos investuotojų paieška.
Dešimtmečių klausimas
Viena opiausių Jurbarko problemų – autobusų stotis, todėl tarybos nariams svarstyti pateiktas klausimas apie galimas naujos stoties statybas visiems pasirodė įdomus. Apie tai, kad miestui reikia naujos stoties, šnekama jau daug metų – keitėsi valdžios, gražėjo Jurbarkas, o vizitinė miesto kortelė – autobusų stotis iki šiol verčia jurbarkiečius raudonuoti prieš miesto svečius.
Mintis, kad reikia ieškoti investuotojo, kuris pastatytų autobusų stotį – taip pat ne nauja. Tačiau sprendimų vis nebūdavo – atsirasdavo nepatenkintų planuojamais pažadais investuotojui, pritrūkdavo politinės valios, o gal buvo laukiama kokių nors ypatingų pasiūlymų.
Pasak UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktoriaus Algirdo Kuncaičio, per paskutinį dešimtmetį įmonė nesulaukė nė vieno konkretaus pasiūlymo, nors žvalgybų būta.
Apie tai, kad susidomėjusių galimybe statyti stotį Jurbarke buvo, ir ne vienas, sakė girdėjusi ir savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė. Ankstesnei valdžiai susitarti su investuotojais nepavyko, o dabartinė tai, kad reikia ką nors daryti, svarstė jau nuo praėjusio rudens.
Pirmas žingsnis konkretesnių veiksmų link – Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus parengta ir A. Kuncaičio rajono tarybai svarstyti pateikta Jurbarko autobusų stoties ir komercinės paskirties pastato statybos koncepcija, kuriai pritarė rajono politikai. Sprendime taip pat numatyta sutvarkyti žemės sklypų, reikalingų būsimoms statyboms, dokumentaciją ir sudaryti investuotojo paieškos viešojo konkurso komisiją, kuri parengtų konkurso sąlygas.
Naujoji autobusų stotis turėtų atsirasti senosios vietoje prijungiant dar du sklypus priklausančius privatiems asmenims. Ketinama pasiūlyti savininkams juos parduoti savivaldybei už Registrų centro deklaruojamą rinkos vertę.
Administarcijos direktorė V. Rekešienė neneigė, kad jau dabar sklando įvairių gandų, jog savininkai norėsią nemenkų sumų.
Pas sklypų savininkus lankėsi A. Kuncaitis ir rajono architektė Gražina Gadliauskienė, tačiau konkrečių susitarimų dar nepasiekta.
„Žemės naujai stočiai užtektų ir be šių dviejų sklypų, tačiau įsiterpusios privačios valdos gali kelti nepatogumų būsimam investuotojui“, – sako autobusų parko direktorius A. Kuncaitis.
Planuojamas naujosios autobusų stoties plotas turėtų būti apie 500 kv. m, o komercinio pastato – 2000 kv. m. Pastatai neturėtų bendrų konstrukcijų irinžinerinių tinklų, būtų funkcionaliai autonomiški.
Sukilo verslininkai
Didžiausias aistras tarp tarybos narių įskėlė aiškinamuosiuose raštuose įrašytas komercinio pastato apibrėžimas – tai turėtų būti prekybos centras.
Į tarybos posėdį sunerimę atskubėjo Jurbarko r. verslininkų organizacijos atstovai. Anot jų, dar vienas prekybos centras miesto centre – paskutinė vinis į smulkiojo verslo karstą.
Verslininkų interesus gynė tarybos narė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Ji klausė, ar buvo tartasi su rajono verslininkais ir visuomene.
„Sprendime gražiai rašoma, kad remiamasi Lietuvoje paplitusia praktika autobusų stotį statyti su prekybos centru, ir pateikiama graži vizija, kaip padidės pasirinkimo galimybės gyventojams ir bus sukurta naujų darbo vietų. O jūs paskaičiavote, kiek tokių darbo vietų bus sunaikinta ir kur atsidurs vietos smulkieji verslininkai?“ – klausė tarybos narė ir priminė, kaip tyliai vietoj planuoto kultūros ir sporto komplekso Jurbarke įsikūrė „Maxima“ ir kokiais keliais atėjo kiti prekybos centrai.
Tarybos narys Daivaras Rybakovas perdavė Jurbarko krašto verslininkų sąjungos nuomonę.
„Esu įpareigotas pasakyti, kad Jurbarko krašto verslininkų sąjunga pritars sprendimui, jei jame neliks prekybos centro, o bus autobusų stotis ir nauda miestui“, – teigė D. Rybakovas.
Tarybos narys Egidijus Giedraitis pasiūlė Z. Sorokienei ir iš salės garsiai replikavusiam Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovui Gintariui Stoškui rinkėjams pasakyti, kad iš Jurbarko bus išvaryti visi prekybos centrai ir pažiūrėti, ar žmonės juos palaikys.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius nemano, kad atsirastų prieštaraujančių naujos autobusų stoties statybai, išskyrus savo interesus ginančius verslininkus.
Išeitį, kuri leistų priimti sprendimą ir pajudėti iš mirties taško, pasiūlė tarybos narys advokatas Gvidas Byčius. Pasak jo, tereikia iš sprendimo išbraukti žodžius „prekybos centras“ ir palikti „komercinės paskirties pastatas“, taip sudarant galimybę ateiti investuotojui, kuris pajamas galėtų gauti iš įvairių veiklų.
Svaidėsi replikomis
Kad pakeistos sąvokos neapsaugos Jurbarko verslininkų, perspėjo tarybos narys, buvęs meras Ričardas Juška. Jis teigė, kad norinčių statyti autobusų stotį kartu su prekybos centru buvo jau tada, kai jis vadovavo rajonui, tačiau norėdama apsaugoti vietinius verslininkus tuometinė valdžia tokių planų esą atsisakė.
„Gal reikėtų ieškoti investuotojo, kuris pastatytų tik autobusų stotį ir ją valdytų koncesijos pagrindais? Kodėl nesvarstomos kitos galimybės? Siūlau klausimą atidėti ir kalbėtis su suinteresuotomis pusėmis“, – sakė R. Juška.
Atidėti sprendimo priėmimą kategoriškai nesutiko vicemeras Saulius Lapėnas. Jis priminė, kad dėl įvairių sklypų ir teritorijų buvo parengta daugybė studijų, kurios sugulė į lentynas. Nesiryžtama skelbti konkursų, nes tai nepatinka vienai ar kitai grupei žmonių.
„Ką siūlo smulkieji verslininkai? Gal jie sukurs precedentą ir patys investuos į tokias statybas? Iki šiol mes nesame paskelbę nė vieno viešo konkurso, kuriame sudalyvautų investuotojai, o po to patys stebimės, kad vienam rajono gyventojui tiesioginių investicijų tenka beveik nulis“, – nusivylimo diskusija neslėpė S. Lapėnas.
R. Juškos nuomonę palaikė ir į tarybos narius kreipėsi Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas Aurimas Sabaliauskas. Verslininkas priminė, kad jų organizacija su savivaldybe yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, tačiau apie svarstymus Jurbarke statyti naują prekybos centrą nebuvo net informuoti.
„Gal vis tik reikėtų pirmiausia pasitarti, o po to priimti sprendimus, nes dar padaugėjus prekybos centrų smulkusis verslas visai išnyks“, – teigė A. Sabaliauskas.
Vicemeras pasiūlė verslininkams nemojuoti sutartimi, nes jie, esą, net nepasivargina savivaldybei pateikti ataskaitos ir nurodyti organizacijos narių skaičiaus, o tarybos narius paragino susivokti ir priimti sprendimą, kuris leistų į Jurbarką ateiti investicijoms.
„Vogs, vogs ir susivoks!“ – vicemerui replikavo R. Juška.
„Nespręskite pagal save!“ – neliko skolingas ir S. Lapėnas.
Kilusį šurmulį dar pagarsino iš salės atskridusios replikos apie Darbo partiją ir galimai pirktus balsus.
Sklando gandai
Aistroms rimti nepadėjo ir Z. Sorokienės tiesiai šviesiai pasakyta, kad Jurbarke pilna burna šnekama, jog statyti autobusų stotį ir prekybos centrą susiruošė vokiškoji LIDL.
Vieni tarybos nariai svarstė, kad jurbarkiečiai būtų visai patenkinti tokiu investuotoju, kiti teigė, kad tai pribaigtų vietos verslininkus, o treti manė, kad tai tik gandai.
Administracijos direktorė V. Rekešienė taip pat teigė, kad niekas iš šio prekybos centro atstovų į ją nesikreipė ir tokios šnekos jai naujiena.
„Iš tarybos deleguotų ir administracijos paskirtų narių sudaryta grupė dirbs ir svarstys visus klausimus, susijusius su būsimu konkursu. Tada ir matysim, kas gali pretenduoti tapti investuotoju“, – sakė V. Rekešienė. Šiai komisijai nusprendus, kad būtina diskutuoti su vietos verslininkais, taip bus ir daroma, o jei ne – nebus ir susitikimų.
Po karštų pasisakymų tarybos nariams balsuoti pateiktame sprendimo projekte nebeliko sąvokos „prekybos centras“, tačiau sprendimas priimtas netvirta dauguma: už balsavo 12 politikų, 2 susilaikė, o 10 – nebalsavo.
Pirmas žingsnis žengtas, tačiau optimizmu netrykšta net UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktorius A. Kuncaitis. Pasak jo, nežinia, kiek dar užtruks visas procesas ir ar projektu susigundys koks nors investuotojas. Įmonės darbuotojai seniai svajoja apie naują modernią autobusų stotį, kurioje puikios sąlygos būtų ir darbuotojams, ir keleiviams, o kas atsiras šalia – ne taip ir svarbu.
Nežinia, kas geriau, kai pateiktas sprendimas sulaukia aštrių diskusijų, nors ir ne itin kultūringų, ar kai klausimai priimami mechaniškai kilnojant rankas, net nežinant, už ką. Ar galima reikalauti kokybės iš sprendimų, kurių dešimtys priimti per keturias valandas? Komitetų posėdžiai, kuriuose buvo aptariami visi tarybai svarstyti teikiami klausimai, truko taip pat ne ilgiau.
Stebint tarybos posėdžius kyla ir daugiau klausimų: kokią poziciją išreiškia tarybos nariai spausdami mygtuką „susilaikau“ arba, dar įdomiau, iš viso nebalsuodami? Ar juos išrinkę gyventojai norėjo tokios jų pozicijos, kurią galima pavadinti „stručio galva smėlyje“? Gal vertėtų pakviesti gyventojus sudalyvauti nors viename posėdyje ir pažiūrėti, kaip dirba jų deleguoti politikai ir ar iš viso dirba? Juk yra tokių tarybos narių, kurie, be mygtuko spustelėjimo pagal partijos nurodymą, nepateikė nė vieno pasiūlymo ar klausimo.
Žinant, kaip sprendimai priimami, galima tik pasidžiaugti, kad šįkart balsavimo loterijoje išriedėjo laimingas skaičius ir investicijoms į Jurbarką atvertas kelias – galbūt ne tik autobusų stoties statybai.
Jūratė Stanaitienė
Gerą sprendimą priėmė Taryba, manau ledai pajudės iš mirties taško.